Klaipėdos uoste – nauja infrastruktūra

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis.

„Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei.

Krantinės rekonstrukcijos ir geležinkelio statybos projektą įgyvendino įmonė „Latvijas tilti“, sutarties vertė – apie 4 mln. eurų įskaitant PVM.

Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai krantinių Nr. 66–67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013 m. buvo pastatytas 236,80 m ilgio ir 30 m pločio pirsas, kuris padidino bendrą kompanijos „Bega“ naudojamų krantinių ilgį ir išplėtė jos galimybes priimti įvairaus tipo laivus. Įmonė BMGS šiuo metu vykdo krantinių Nr. 67–68 rekonstrukciją. Jos vienos pirmųjų Klaipėdos uoste perstatomos perspektyviniam 16,5 m gyliui. 

Galingas krovos kompleksas

Uosto teritorijoje ties 66-67 krantinėmis ir pirsu jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigė nuo 2012 m. eksploatuojamo universalaus žemės ūkio produktų eksporto–importo terminalo plėtrą. Paskutiniame terminalo plėtros etape buvo investuota 8 mln. eurų į 6 silosų tipo talpyklų po 10 tūkst. kub. m bei geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stoties statybas.

Siloso talpyklomis pagal ilgalaikę sutartį naudosis nuo šio sezono per kompaniją „Bega“ grūdų eksportą koncentruojanti stambiam tarptautiniam žemės ūkio koncernui „Danish Agro“ priklausanti bendrovė Lietuvoje „Baltic Agro“.

Iš viso kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalas šiuo metu yra pajėgus dengtose talpyklose sukaupti per 300 tūkst. kub. m grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos, veikia trys geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo stotys, grūdų valymo ir džiovinimo įranga, krovinio kokybės tyrimo laboratorijos, laivų pakrovimo ir iškrovimo technologijos. Metinis terminalo pajėgumas išaugo iki 4 mln. t.

Visos per keletą metų pastatytos terminalo dalys technologiškai yra integruotos į bendrą sistemą, kuri yra visiškai automatizuota ir leidžia vykdyti krovos procedūras pagal visas įmanomas logistines schemas, t. y. birių žemės ūkio produktų eksportas, importas, paskirstymas, arba vadinamasis „tranšipmentas“, palaido krovinio pakavimas, konteinerizavimas ir kt. 

Kompanijos „Bega“ investicijų, padarytų šioje buvusio celiuliozės fabriko teritorijos dalyje, kuri iki 2010 m. nebuvo pritaikyta uosto veiklai, apimtys siekia apie 50 mln. eurų.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, tuo investiciniai projektai šiaurinėje teritorijos dalyje dar nesibaigia. Šiuo metu bendrovė komplektuoja technologinę įrangą naujam cemento terminalui, skitam apdoroti nuo ateinančio pavasario dvigubai didėsiančius AB „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus. Pasibaigus krantinių Nr. 67–68 rekonstrukcijai, jose bus statomos naujos universalios talpyklos biriems kroviniams bei nauja laivų krovos įranga, skirta krauti „Baltmax“ tipo laivus po to, kai uosto kanalas bus išgilintas iki 17 m.