Pinigą primenantis artefaktas archeologų atsitiktinai rastas šią savaitę Klaipėdos senamiestyje, darbininkams kasant tranšėją. Toks žetonas – bene pirmas, aptiktas senamiestyje, todėl laikomas labai vertingu. Nuo XIII iki XIX amžiaus įvairiausius metalinius žetonus Europoje naudojo prekybininkai aritmetiniams skaičiavimams ant specialios lentos – abako – atlikti.
Tikra retenybė
Visi Klaipėdos paveldosaugos zonoje vykdomi žemės darbai yra prižiūrimi archeologų. Vežėjų ir Bažnyčių gatvėse darbininkams kasant lietaus nuotekų tranšėjas tinklams tiesti laukė tikra staigmena. Archeologams metalo ieškikliu patikrinus iškastas žemes buvo aptiktas paslaptingas ir palyginti retai visoje Lietuvoje randamas varinis 27 mm skersmens, apie 3,7 g sveriantis skaičiavimo žetonas. Vienoje jo pusėje pavaizduota lotyniška abėcėlė, o kitoje – gerokai nusitrynęs prie lentos sėdinčio ir skaičiuojančio vyro piešinys.
Atliekant istorinį tyrimą paaiškėjo, kad rastas skaičiavimo žetonas pagamintas 1570–1582 metais Vokietijoje, didžiausiame to meto žetonų gamybos centre, laisvajame Niurnbergo mieste. Vokiečiai tokius žetonus vadino rechenpfennig. Nuo XIII iki pat XIX amžiaus Europoje jie buvo naudojami įvairiausiems skaičiavimams atlikti. Tam skirta ir speciali medinė lenta, vadinama abaku, – ji žinoma nuo Egipto laikų (tik vietoj žetonų tuomet žmonės dėdavo akmenukus arba kaulines figūrėles).
Skaičiavimo lentoje būdavo pažymėtos penkios horizontalios linijos, padalytos viena arba keliomis vertikaliomis linijomis. Ant žemiausios linijos uždėti žetonai reiškė vienetus, ant antrosios – dešimtis, toliau – šimtus, tūkstančius, dešimtis tūkstančių ir t. t. Naudojantis abaku būdavo įmanoma atlikti tiek sumavimo ir atimties, tiek daugybos bei dalybos veiksmus. Tam reikėjo nuo 30 iki 50 tokių žetonų.
Pasak UAB „Statybų archeologija“ vadovo Donato Zubricko, toks artefaktas Klaipėdos senamiestyje aptiktas pirmą kartą. „Tikrai neteko matyti jo anksčiau. Vežėjų gatvelė dabar laikoma senamiesčio dalimi, o XVI amžiuje tai buvo vadinamasis Friedricho priemiestis. Tų laikų senamiestis – atskira teritorija. Friedricho priemiestyje buvo daugiau erdvės, tad jį itin mėgo amatininkai, prekybininkai. Žmonės čia galėjo kurtis laisviau. Tai buvo tarsi anų laikų verslo centras. Visiškai logiška, kad būtent šioje vietoje aptiktas žetonas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.
Papildys istoriją
„Lietuvos žinių“ paklaustas, ar MLIM turi anksčiau Klaipėdos senamiestyje rastų minėto laikotarpio žetonų arba tokio tipo eksponatų, jo direktorius dr. Jonas Genys patikino, kad dabartinėse muziejaus ekspozicijose tikrai nėra. „Skaičiavimo žetonai ilgą laiką buvo didelė paslaptis mokslininkams, nes jų mūsų kraštuose aptinkama labai retai. Gali būti, kad bent jau to laikotarpio Vežėjų gatvelės žetonas bus pirmas toks eksponatas mūsų muziejuje. Jis tikrai labai svarbus ir vertingas“, – patikino J. Genys.
Archeologas priminė, jog įvairiose senamiesčio vietose aptikta daug švininių plombų, kuriomis buvo antspauduojamos gabenamos prekės. „Jos byloja, kad Mėmelyje vyko labai aktyvi prekyba, sukosi verslininkai. Taigi rastas žetonas puikiai papildys mūsų turimą informaciją. Tai – labai įdomus artefaktas. Paaiškėjo, kad XVI amžiuje Mėmelyje buvo naudojamasi abakais, skaičiuojama taip, kaip tai darė visa Vakarų Europa. Ir tai, jog žetonas yra atkeliavęs iš Niurnbergo, mums atskleidžia naujų duomenų apie klaipėdiečių prekybos ryšius“, – teigė MLIM direktorius.
Rašyti komentarą