Klaipėdos uostas

Klaipėdos savivaldybė nesutinka su Vyriausybės programa

Klaipėdos miesto savivaldybė, rengdama Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengiamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrąjį planą, dėjo dideles pastangas siekdama suderinti šių dviejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais numatomos plėtros perspektyvas, įvairių visuomenės grupių interesus ir poreikius, gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimą ir ūkinės veiklos galimybes.

Šiuo tikslu buvo parengtas ir abipusiai derinamas Dalykinių sąlygų sąvadas (toliau – DSS) – dokumentas, kuriame buvo nubrėžtos gairės aukščiau išvardintų tikslų pasiekimui, t. y. numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai, kurie kompensuotų / neutralizuotų ženklios Uosto plėtros poveikį miestui. Derinant pozicijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, buvo nuspręsta parengti DSS priemonių įgyvendinimo programą (toliau – Programa).

Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos 2019 m. spalio 22 dienos posėdžio protokole nurodoma, kad DSS įgyvendinimo programos parengimas padėtų paspartinti Klaipėdos miesto ir uosto bendrųjų planų patvirtinimą. Šiandien, vertindama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą Programą, Klaipėdos miesto savivaldybė priversta konstatuoti, kad ši Programa gali paspartinti tik uosto bendrojo plano tvirtinimą, kuriame jokių pakeitimų nenumatoma, nenumatoma papildyti ir šio plano įgyvendinimo programą. Uosto plėtrai ir esamai veiklai reikalingos infrastruktūros įgyvendinimui neužtikrinamas valstybės finansavimas, infrastruktūriniai projektai gula ant savivaldybės pečių. Tuo tarpu miesto bendrajam planui primetami sprendiniai, kurie neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir reikalingi tik uosto plėtros užtikrinimui – kaip, pavyzdžiui, Pauosčio ir Draugystės geležinkelio stočių plėtra. Teikiami nurodymai miestui, kur numatyti gyvenamąją plėtrą, o kur ne (pietinis rekreacinis/paslaugų centras prie marių su mažųjų laivelių uosteliu). IXB transporto koridoriaus įgyvendinimas nespartinamas, kaip prašė miestas, o atidėliojamas ir apipinamas vertinimais, modeliavimu, naudos analizėmis. Pietinio aplinkkelio įrengimo terminai nukeliami į 2034 m., siūloma miestui perimti Baltijos prospekto sankryžų techninius projektus, kuriems nėra statybos leidimų, o šių projektų užbaigimui ir įgyvendinimui lėšų iš Valstybės biudžeto neskiriama. Nenumatoma lėšų naujo regioninio stadiono statybai, o tik miglotai nukreipiama į pasikeisiančius teisės aktus nuo kitų metų sausio mėnesio, kurie savaime turėtų išspręsti dabartinio Centrinio stadiono taršos problemas (stadionas patenka į uosto įmonių SAZ ir šios zonos nustatytos teritorijų planavimo dokumentais).

Klaipėdos miesto savivaldybė nesutinka su tokia Programa ir mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neatsižvelgdama į Klaipėdos miesto poreikius, žada tvirtinti maksimalią uosto plėtrą numatantį bendrąjį planą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder