Klaipėdos pasididžiavimui - liūdnas scenarijus

AB Lietuvos paštui priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas turi dar 2017 metais suderintą tvarkybos projektą, tačiau pašto vadovybė nesiima jokių veiksmų. „Neseniai rašėme priminimą, kad šia nykstančia, byrančia paveldo vertybe privalu rūpintis, tačiau negavome jokio konkretaus atsakymo. Jei ir toliau nebus imamasi priemonių, bendrovei gresia tūkstantinės baudos“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.

Rankomis skėsčioja ir uostamiesčio valdžia. Anot jos, bandyti perimti turtą – rizikinga, nes paštui restauruoti reikėtų milžiniškų lėšų, o panaudojimas viešosioms reikmėms sunkiai įsivaizduojamas. Teigiama, jog nuo įkūrimo pradžios paskirties nekeitusiuose rūmuose ir toliau turėtų veikti paštas.

Tokia situacija verčia gūžtis tiek miestiečius, tiek Klaipėdos svečius – visi turi saugotis, kad ant galvų neužkristų koks nors nuo pastato atskilęs plytgalys.

Perimti neskubėtų

Buvę Karališkieji pašto rūmai – vienas svarbiausių istorinės Klaipėdos dalies akcentų. Šis Liepų gatvėje, priešais Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, esantis neogotikinis ansamblis XIX amžiuje statytas visą dešimtmetį. Paštas jame atidarytas 1893 metais, nuo to laiko čia vykdomos būtent pašto funkcijos. Klaipėdos centrinio pašto pastato vertė – apie 1,5 mln. eurų. Dabar jame iš 3 tūkst. kv. m ploto naudojama tik maždaug pusė.

Prieš dvejus metus AB Lietuvos pašto vadovybė užsiminė apie planus parduoti šiuos rūmus, todėl Klaipėdos miesto politikai suskubo deklaruoti nepritariantys tokiam veiksmui. Esą, jei pašto rūmai atitektų verslui, juose nebebūtų vykdoma istorinė veikla, nutiltų ir savaitgaliais visus džiuginančio kariliono varpai. 2017-aisiais kalbėta apie būtinybę kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad pastatas būtų perduotas savivaldybei.

„Tai itin svarbus miestui objektas. Jau daugiau kaip 100 metų jame teikiamos pašto paslaugos, turistai plūsta pasigrožėti nuostabiu restauruotu interjeru. Todėl atiduoti pastatą į privačias rankas būtų didžiulė klaida“, – „Lietuvos žinioms“ anksčiau yra sakiusi uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Tačiau kalbos ir baigėsi kalbomis, nebuvo parengta jokio savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl sutikimo perimti paštą. „Tas pastatų ansamblis yra AB Lietuvos pašto nuosavybė. Jau seniai gauname signalų, kad ši bendrovė turi pernelyg daug paveldosauginio nekilnojamojo turto, jos veiklos apimtis nebeatitinka poreikio išlaikyti tokius objektus, tad šie tapo pertekliniai. Niekas nežino, ką ateityje su Klaipėdos centrinio pašto rūmais rengiasi daryti AB Lietuvos paštas. Be abejo, norėtume, kad ten ir toliau būtų teikiamos pašto paslaugos, o galimybė savivaldybei perimti turtą – diskutuotina“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino trečiai kadencijai perrinktas uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak jo, kyla ir teisinių kliūčių, mat AB Lietuvos paštas parduoti savo turtą gali tik per viešus aukcionus, kuriuose savivaldybei neleidžiama dalyvauti. „Jei ir būtų rastas sprendimas, kaip perduoti objektą municipalitetui, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar mums jo reikia. Juk tos patalpos negalėtų stovėti tuščios. Kas jose būtų? Kokias funkcijas atliktų? Labai apmaudu, širdis krauju srūva matant, kaip tiesiog akyse byra, nyksta pašto rūmai. Tai – vienas svarbiausių mūsų Klaipėdos identiteto simbolių, centrinės dalies akcentų“, – pabrėžė meras.

Plytos tarsi snaigės krinta nuo pašto bokšto sienų. Pro šį kiemelį ateinama atsiimti siuntų. / Deniso

Nikitenkos nuotrauka

Kadenciją baigęs uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas pirštu bedė ir į kitus paveldosauginius objektus, priklausančius valstybei. „Susisiekimo ministerijos valdomas AB Lietuvos paštas jau dvejus metus nesugeba Klaipėdos miestui perduoti, parduoti nediduko vadinamojo Balandžių pašto senamiestyje. Mes jį mielu noru nupirktume, sutvarkytume, įrengtume turistus ir miestiečius džiuginančią erdvę. Tad naivu tikėtis, kad bus kitaip ir dėl didžiulių pašto rūmų Liepų gatvėje. Buvę teismo rūmai irgi stovi apleisti. Baisu, kas vyksta dėl valstybei priklausančių paveldosauginių pastatų Klaipėdos centre. Jie nyksta akyse, o valdžia abejingai stebi“, – „Lietuvos žinioms“ piktinosi politikas.

Atsakymų negavo

AB Lietuvos paštas atstovai neseniai yra teigę, jog įmonės strategijoje numatyta, kad bendrovė turi per daug nekilnojamojo turto, nereikalingo pašto veiklai vykdyti. Todėl atliekamas visų nenaudojamų pastatų turto vertinimas, ypač tų, kurie įtraukti į kultūros paveldo sąrašą. Klaipėdos paštas – vienas iš aštuonių Lietuvos pašto valdomų objektų, kuriems keliami paveldosaugos reikalavimai. Esą nuolatinės investicijos į pastato eksploatavimą ir jo priežiūrą verslo požiūriu yra nuostolingos.

KPD Klaipėdos skyriaus vedėja A. Puzonienė „Lietuvos žinias“ informavo, kad dar 2017 metais buvo parengtas centrinių pašto rūmų, viso pastatų ansamblio tvarkybos darbų projektas. „Jis ir suderintas, gauti visi restauracijos darbų leidimai. Man sunku pasakyti, kodėl iki šiol nieko nevyksta. Prieš keletą mėnesių Lietuvos pašto vadovybei rašėme priminimą, kad šis paveldosauginis objektas turi būti prižiūrimas. Gavome atsakymą, jog laiškas adresatą pasiekė, bet viskas tuo baigėsi. Realiai negavome jokio atsakymo, ar rengiamasi ką nors daryti. Situacija tik blogėja, plytų gabalai byra ant žemės, todėl artimiausiu metu siųsime dar vieną priminimą. Iš pradžių visada stengiamės spręsti klausimus geruoju, ne piniginėmis sankcijomis“, – kalbėjo A. Puzonienė.

Esą vėliau, jei padėtis nesikeis, gali būti skaičiuojama ir padaryta žala, skiriamos baudos už paveldosauginio objekto nepriežiūrą. „Žalos dydį nustatytų ekspertizė. Suprantame, kad galbūt sudėtinga imtis kompleksinių tvarkybos darbų, tačiau bent minimaliai galima ką nors padaryti. Tvarkybos darbų projektas galioja penkerius metus, tad laikas bėga, o jokių priemonių nesiimama. Pradžioje bent stogą reikėtų sutvarkyti“, – svarstė KPD Klaipėdos skyriaus vedėja.

Beje, neseniai dėl neprižiūrimo ir vandentiekio avariją patyrusio Kauno centrinio pašto pastato Laisvės alėjoje žygių ėmėsi pati miesto bendruomenė – buvo renkami protesto parašai.