Klaipėdos pajūris - didmiestyje įstrigęs rezervatas

Ar Melnragė, Giruliai ir ateityje išliks ramiomis gyvenvietėmis, turtuolių bastionu, ar taps šurmuliuojančia ir gyvybinga pramogų zona?

Trūksta tik gero oro

Biužetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki nemano, jog paplūdimiai nepakankamai tvarkomi.

"Pirmojoje Melnragėje šį sezoną atsirado dušai, suoliukai, tiltelis, Antrojoje Melnragėje - dušas, suoliukas, nusileidimas prie paplūdimio, po truputį keičiami mediniai takai per kopas, Klaipėdos pliažo tinklinio klubas įrengė profesionalias tinklinio aikšteles, paplūdimiuose esantys barai investuoja į vaikų žaidimo aikšteles. Svarbiausia, kad paplūdimiai būtų švarūs, gražūs ir kad oras geras būtų", - įsitikinęs A. Siakki.

Tačiau pašnekovas neslėpė, kad esama ir problemų. Didžiausia jų - Pirmojoje Melnragėje naktimis girtaujantis ir siaučiantis jaunimas.

"Jie neturi pinigų kavinėse linksmintis, prisiperka alkoholio, geria prie jūros ir gadina inventorių", - skundėsi "Klaipėdos paplūdimių" darbuotojas.

Apie ateities perspektyvas ir miesto paplūdimių vizijas direktoriaus pavaduotojas nekalbėjo.

"Viskas priklausys nuo Savivaldybės finansavimo", - tepasakė jis.

Vienas iš Klaipėdos savivaldybės 2015-2017 metų strateginių tikslų - gerinti paslaugų kokybę Klaipėdos paplūdimiuose, atnaujinti jų infrastruktūrą įrengiant dušus, atnaujinant informacinius stendus, gerinant paplūdimių valymo kokybę ir siekti Mėlynosios vėliavos. Likviduojant šią žiemą praūžusio uragano "Feliksas" padarinius infrastruktūros gerinimas pareikalavo daugiau investicijų, tad siekis gauti Mėlynąją vėliavą nukeltas ateičiai. Tačiau kas bus, jeigu ateinančią žiemą vėl praūš uraganas, atkąsdamas dar vieną kąsnį mūsų pajūrio žemės ir suniokodamas infrastruktūrą?

Primestas "rezervato" statusas

Miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas sutinka, jog Klaipėdos paplūdimiai, Melnragė, Giruliai yra gana apleistos teritorijos, bet tai esą ne tik uostamiesčio kaltė. 100 metrų pločio žemyninė pajūrio zona - valstybinė žemė, kurios tvarkymą reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymas ir Aplinkos ministerijos parengtas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas.

Anot S. Gentvilo, vilniečių parengtas dokumentas Baltijos jūros pakrantei iš esmės numato rezervato statusą - naujos statybos Baltijos jūros pakrantėje draudžiamos, galima tik atstatyti seniau stovėjusius statinius, įtvirtinama natūralios gamtos saugojimo politika.

"Niekas ir nesiginčija, jog gamtiniai resursai turi būti saugomi, tačiau, mano manymu, nėra gerai, kai Vilniuje gyvenantys žmonės sprendžia, kaip turi atrodyti Klaipėdai priklausančios teritorijos", - pareiškė S. Gentvilas.

Anot pašnekovo, iš Vilniaus nuleistas sausas planas Klaipėdos savivaldybei palieka tik keletą galimybių tvarkyti pajūrio zoną.

"Smiltynėje leista atstatyti pajūryje stovėjusį Kurhauzo pastatą ir smuklės pastatą prie perkėlos. Leista paplūdimio plėtra prie šiaurinio molo, tilto į jūrą ir vandens pramogų centro panaudojant geoterminio vandens išteklius arba viešbučio statyba šalia vadinamojo Neįgaliųjų paplūdimio esančioje aikštelėje. Artimiausiu metu, maždaug už dviejų savaičių, bus svarstomos paminėtų istorinių pastatų Smiltynėje atstatymo galimybės", - sakė S. Gentvilas.

Jaunas politikas tikisi, jog 2017 m. Savivaldybė, rengdama naują Klaipėdos miesto detalųjį planą, galėtų įtvirtinti naują Melnragės rajono koncepciją.

"Istoriškai ši teritorija buvo žvejų kaimas ir iki šių dienų vis dar išliko sodybinis žvejybinis kaimas. Aš pasisakyčiau už tai, kad šis rajonas taptų miesto išėjimu į jūrą. Manau, kad gyvenamieji namai čia galėtų pasistiebti, o paplūdimys galėtų būti urbanizuotas. Toks sprendimas sukurtų kur kas palankesnę terpę investicijoms ir miesto plėtrai. Be to, tai yra vienintelė galimybė, nes tolesnis pajūrio ruožas - jau saugoma Pajūrio regioninio parko teritorija, Smiltynė yra nacionalinio parko dalis", - dėstė S. Gentvilas.

Planas nieko nepakeis

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė papildė, jog yra parengtas ir patvirtintas Pirmosios Melnragės teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų Melnragės pajūryje ir iki uosto teritorijos prie šiaurinio molo detalusis planas, tačiau įgyvendinus jo sprendinius iš esmės niekas nepasikeis.

"Šioje teritorijoje numatytas autentiškos istorinės gelbėjimo stoties atstatymas pagal istorinę medžiagą, suplanuoti dviračių takai iki baterijos. Daug diskusijų sukėlęs žmonių priėjimas prie molo, kuris yra uosto rezervinėje teritorijoje, paliktas toks, koks yra. Jeigu būtų norima ką nors toje vietoje keisti, reikėtų derinti su uostu", - paaiškino M. Žekonytė.

Melnragės paplūdimyje esanti Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterija yra niekur neregistruotas objektas valstybinėje žemėje. Detaliajame plane siūloma joje įrengti visuomeninės paskirties objektą, galbūt muziejų. Tokį projektą, anot pokalbininkės, turėtų inicijuoti Savivaldybė.

Kada šios teritorijos detalusis planas bus pradėtas įgyvendinti, Urbanistikos skyriaus vedėja atsakyti negalėjo.

"Keisti įstatymai"

Nekilnojamojo turto kainos Klaipėdos pajūryje - aukščiausios mieste, tačiau ne itin patrauklios ir privatiems investuotojams. Vienos iš nekilnojamojo turto statybos ir vystymo įmonių, šiuo metu statančios trijų aukštų daugiabutį namą buvusios kavinės "Musonas" vietoje, vadovas Danielis Čepys Melnragę vadina apleista teritorija.

"Mes statome ir siūlome išskirtinį gyvenamą būstą pirmoje linijoje, tačiau klientai mieliau renkasi gyvenamą būstą Palangoje, kur labiau išvystyta aplinka. Melnragė - senas žvejų kaimelis ir tik dabar pradeda vystytis. Savivaldybė, norėdama paskatinti čia investicijas, galėtų bent jau perkelti į kitą vietą socialinius būstus", - sakė pašnekovas.

Verslininkas teigė nesusidūręs su ypatingais sunkumais ar kliūtimis statyboms pajūryje, tačiau Lietuvos įstatymai, kurie draudžia urbanizuoti Melnragės teritoriją, jį stebina.

"Keisti tie mūsų įstatymai. Naują ar aukštesnį pastatą prie jūros statyti draudžia, tačiau nedraudžia tokioje jautrioje gamtinėje zonoje atsirasti naftos bazei", - sakė jis.

D. Čepys tikisi, jog ateityje Melnragė vis dėlto susitvarkys ir taps patrauklesnė.

"Manau, kad ilgainiui čia atsiras ir promenada, ir bariukai šalia jos ir ši zona taps malonia miestiečių laisvalaikio praleidimo vieta", - sakė pašnekovas.

Latvijos paplūdimiams - ES lėšos

Pabaigoje - vienas mažas pavyzdys, kaip paplūdimiuose tvarkosi mūsų kaimynai latviai. Mėlynąją vėliavą turinčiame Saulkrastų paplūdimyje pernai atidarytas Jūros parkas. Jis įrengtas laikantis aplinkosaugos ekspertų rekomendacijų ir puoselėjant natūralią aplinką - viskas jame sukonstruota iš medienos.

Šiame parke patogiai jaučiasi ir veiklos randa šeimos su vaikais, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai ir garbaus amžiaus žmonės. Parko centre yra dvi paplūdimio tinklinio aikštelės ir nedidelė, dviejų lygių terasa, skirta stebėti tinklinio rungtynes, koncertą, saulėlydį. Tinklinio tinklus nuėmus toje pačioje aikštelėje vyksta koncertai ir kitokie renginiai.

Parką puošia pasivaikščiojimo takai, suolai ir krėslai, gultai, sumontuota žaidimo aikštelių įranga, lauko treniruokliai, įrengta lauko gimnastikos aikštelė, paplūdimio dušas, dviračių laikikliai, išasfaltuotas kelias tarp turizmo informacijos centro ir paplūdimio. Atidaryta vasaros kavinė.

Išskirtinis dėmesys skirtas parko apšvietimui. Tad čia jauku ne tik vaikščioti vakarais, bet galima ir sutemus naudotis treniruokliais ar žaisti tinklinį, kas ypač aktualu pavasarį ir rudenį.

Parkas įrengtas įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą, atsiėjusį 364 tūkst eurų. Didžiąją dalį šių lėšų - 179 281 eurų - sudarė Europos žuvininkystės fondo parama.

PROMENADA. Baltijos pajūris Vokietijoje - Kiulungsborno promenada.

VOKIETIJOJE, Riugene, ant tilto į jūrą įsikūrė SPA centras.

ESTIJOJE. Saremos salos paplūdimys su naktį šviečiančiais fontanais.

LATVIJOJE pavyzdingai sutvarkytas Jūros parko paplūdimys Saulkrastų kurorte. Čia jauku ir vakare.