"Klaipėdos nafta" toliau mažins smarvę

Pirmadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nuotoliniu būdu bendravo su AB "Klaipėdos nafta" (KN) atsakingais specialistais ir išreiškė susirūpinimą, kad įmonės skleidžiami kvapai ir toliau kelia nepatogumų aplinkinių rajonų gyventojams.

"Mus labiausiai domino aplinkosauginiai klausimai, tai, kokios priemonės jau veikia ir kaip ketinama jas tobulinti. Anksčiau sumontuota įranga situaciją pagerino, tačiau ji vis dar netenkina šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojų lūkesčių. Kvapų sklaida ir tarša yra, ir tai - faktas", - sakė Melnragėje gyvenantis V. Grubliauskas.

Jis akcentavo, kad dėl geopolitinių pokyčių įmonė planuoja diversifikuoti savo veiklą ir jau ėmėsi žingsnių esamus pajėgumus pritaikyti naujiems produktams krauti. Pokalbio metu taip pat buvo aptarti planai krauti bitumą ir su tuo susiję aplinkosauginiai sprendimai.

Įgyvendina planą

Pasak "Klaipėdos naftos" komunikacijos vadovės Orintos Barkauskaitės, KN yra pristačiusi aplinkosaugos veiksmų planą, kuriame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Dauguma plane numatytų (ir už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos patvirtintų) pagrindinių priemonių, kaip skelbta, turi būti įgyvendintos iki 2021 m. pabaigos.

"Aplinkosaugos priemonių plane numatyta modernizuoti Klaipėdos naftos terminalo katilinės dviejų galingiausių katilų degiklius, taip pat įrengti oro teršalų valymo įrenginį, kuriame bus valomi lakūs organiniai junginiai, surinkti iš tamsiųjų naftos produktų parke esančių talpyklų ir geležinkelio krovos estakados, taip pat priemonė, mažinanti emisijas iš naujų šviesiųjų naftos produktų parko talpyklų", - akcentuoja O. Barkauskaitė.

Anot jos, šiuo metu aplinkos oro taršos mažinimo priemonės yra įgyvendinamos pagal atsakingos institucijos už aplinkos apsaugą patvirtintą veiksmų planą.

Numatyta, kad vienas oro teršalų valymo įrenginys, kuriame bus valomi nuo 16 talpyklų ir iš geležinkelio krovos estakados surinkti teršalai, turėtų būti įrengtas ir pradėtas eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Šiuo metu bendrovėje darbai vyksta pagal grafiką - jau sumontuotas oro teršalų valymo įrenginys, sujungtas su 16 talpyklų ir estakada. Apie tai ir buvo kalbėta susitikimo su meru metu.

"Artimiausiu laiku prasidės šios naujos aplinkosauginės infrastruktūros paleidimo ir derinimo darbai. Kai šis įrenginys bus pradėtas eksploatuoti, kvapų intensyvumas, atsirandantis kraunant ir saugant mazutą ar žaliavinę naftą, sumažės, taip pat sumažės ir išmetamų teršalų į aplinką kiekis", - akcentavo O. Barkauskaitė.

Remiantis preliminariais skaičiavimas, oro teršalų valymo įrenginio eksploatacija leis iš geležinkelio krovos estakados į aplinkos orą naftos produktų krovos metu išmetamą metinį lakiųjų organinių junginių kiekį sumažinti apie 80 proc. Tai sumažins kvapų intensyvumą gyvenamojoje aplinkoje, nes iš srauto, perėjusio per oro teršalų valymo įrenginį, bus pašalinti sieros junginiai, kurie yra vieni pagrindinių kvapų sukėlėjų.

Planuoja naują įrenginį

Kas dėl kito analogiško plane numatyto oro teršalų valymo įrenginio - bendrovė ieško papildomų sprendimų, kaip būtų galima sumažinti lakiųjų organinių junginių emisijas į aplinką ir iš kitų talpyklų, tam panaudojant jau esamą terminale įrengtą aplinkosauginę infrastruktūrą.

2020 m. aplinkosaugos projektams įgyvendinti KN skyrė 2,4 mln. eurų (katilinei rekonstruoti, jau minėtam naujam oro teršalų valymo įrenginiui ir su juo susijusiai infrastruktūrai įrengti). Iš viso 2017-2020 m. į aplinkosaugines, aplinkos oro taršą mažinančias priemones KN yra investavusi 7,4 mln. eurų.

Svarbiausia - kontrolė

"Vakarų ekspreso" kalbintas vienas iš bendrovėje "Klaipėdos nafta" vadovaujamas pareigas ėjusių specialistų akcentavo, kad įvairios kvapų mažinimo priemonės buvo pradėtos diegti daugiau nei prieš dešimtmetį.

"Dar man dirbant įmonėje buvo sukonstruoti specialūs geležinkelio vagonų dangčiai su slėgio kontrolės sistema. Jie leido žymiai sumažinti naftos junginių patekimą į aplinką, tačiau vėliau jų buvo atsisakyta, nes tai buvo papildomos laiko ir darbo sąnaudos", - kelerių metų senumo "Klaipėdos naftos" požiūrį į aplinkos apsaugos klausimus atskleidė "Vakarų ekspreso" pašnekovas. Anot jo, ir tuomet įmonėje buvo sumontuoti užteršto oro rekuperacijos įrenginiai, kurie teršalus turėjo tiesiog sudeginti, tačiau ar dėl taupumo, ar dėl nepriežiūros jie ne visada veikė.

"Visiškai oro taršos tokiame objekte neįmanoma panaikinti, nes yra 3-4 technologinių grandinių vietos, kuriose teršalai gali patekti į aplinką. Ir geriausiu atveju liktų apie 10 procentų teršalų. Daug ką lemia ne vien technologijos, bet ir žmogiškasis faktorius, kaip tie įrengimai prižiūrimi ir naudojami", - sakė būti paviešintas nepanoręs "Vakarų ekspreso" šaltinis.

Anot jo, svarbu, kad būtų užtikrintos galiojančios aplinkosauginės normos ir kad aplinkosaugos ir žmonių sveikatos klausimų nenusvertų ekonominės naudos siekis.

"Įmonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Mažėja krovinių ir pajamų, tačiau nepaisydama to ji ir toliau turėtų laikytis savo deklaruojamos socialiai atsakingos įmonės pozicijos", - akcentavo ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas.