Klaipėdos muzikiniu teatru susidomėjo lenkai

50 metų darbo patirtį turintis J. Guminski – daugiau kaip pusšimčio inžinerinių-technologinių projektų Lenkijoje autorius. Kartu su teatro projektuotojų komanda jis parengė funkcinius naujai statomų teatrų ir kitų visuomeninių kultūros pastatų projektus, modernizavo didžiausius Lenkijos operos ir baleto bei muzikinius teatrus.

Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys tikino, jog Lietuvoje tokių patyrusių specialistų tiesiog nėra. „Tai, jog J. Guminski šiandien Klaipėdoje – mūsų glaudaus bendradarbiavimo su Lenkijos teatrais, bendrų europinių projektų rezultatas“, - sakė R. Kaubrys.

Apsilankęs rekonstrukcijos tebelaukiančiame Klaipėdos muzikiniame teatre, Jerzy Guminski stebėjosi, jog Europoje dar esama tokiomis sąlygomis dirbančių teatrų bei dalinosi įžvalgomis, kaip panašūs kultūros objektai naujam gyvenimui prikeliami kitose Europos šalyse.

Pasak J. Guminski, technologijoms sparčiai kintant, net ir 8 dešimtmetyje sukurtos visuomeninių pastatų koncepcijos ir projektai nebegali atitikti XXI amžiaus poreikių. Todėl ir inžinieriams-projektuotojams tenka sukti galvas, kaip teatrus bei kitus kultūros objektus aprūpinti šiuolaikiniais įrengimais, ieškoti naujovių, aklai nekopijuojant vakarietiškų pavyzdžių.

„Universalaus recepto nėra, tačiau sprendimą kiekvienu atveju galima rasti. Klaipėdos muzikinio teatro modernizavimo galimybės palyginti neblogos, - pusdienį praleidęs uostamiesčio teatre teigė J. Guminski.

Pasak jo, Lenkijoje sėkmingai buvo įgyvendinti ir daug sudėtingesni projektai – jam pačiam teko rekonstruoti Didįjį operos teatrą Poznanėje (Teatr Wielky) ir Vroclavo muzikinį teatrą.

Lenkų teatro inžinierius teigė, jog sėkmingam Klaipėdos muzikinio teatro modernizavimui būtina sąlyga – teatro pastato plėtra į Danės gatvės pusę. Teatro viduje tektų atlaisvinti du pastato aukštus po didžiąja scena – ši erdvė, anot J. Guminski, turėtų būti išnaudota scenos mechanizmų montavimui. Bent 3 metrais tektų pakelti scenos technines lubas, maždaug tiek pat išplėsti ir avansceną.

Prastai, anot specialisto, šiuo metu atrodo teatro orkestro ložė. Akustikai kenkia per didelis jos gylis ir per mažas plotis. Atsižvelgiant į teatro repertuaro įvairovę, būtina automatizuoti orkestrinės uždangą. Taip pat reikėtų didinti žiūrovų salės nuolydį – dabartinis jos profilis žiūrovams kelia matomumo problemų.

Tam, kad bendra Klaipėdos muzikinio teatro didžiosios scenos akustika būtų geresnė, lenkų teatro inžinierius siūlo kilstelti ir lubas. „Tai leistų žiūrovų salę padidinti 100 vietų, galbūt įrengti du nedidelius balkonus“, - svarstė J. Guminski.

Teatro inžinierius mano, jog Muzikinio teatro pastate būtų galima įrengti dar vieną 200 vietų kamerinę žiūrovų salę. Jai tiktų ir rekonstruotos repeticijų salės patalpos. Kamerinės salės scena turėtų būti mobili, lengvai transformuojama priklausomai nuo poreikio. Galima būtų projektuoti ir du atskirus įėjimus į teatrą – vieną į pagrindinę salę, kitą – į kamerinę.

Vienas žymiausių lenkų teatrų inžinierių tikino, jog teatrų modernizavimo klausimai ir jo šalyje kelia daug viešų diskusijų. Su jomis, anot J. Guminski, susiduria kone kiekvienas rekonstruojamas teatras.

„Viskas priklauso nuo finansavimo. Bet kokiu atveju, rekonstrukcija yra pigesnis sprendimas nei naujo pastato statybos, – tikina pusšimčio inžinerinių-technologinių projektų teatrams autorius. – Klaipėdos muzikinis teatro sienos ir pamatai dar pakankamai tvirti, todėl modernizavimas įmanomas.“

Pasak J. Guminski, Europoje teatrų rekonstrukcijos projektai dažniausiai trunka kiek ilgiau nei vienerius metus. Modernizavimo procesai, anot jo, paprastai, vykdomi etapais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimo projektą planuojama finansuoti iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizuojama viešoji diskusija, kurios metu be kitų bus pristatytas ir Klaipėdos muzikinio teatro modernizavimo ir plėtros projektas.