Klaipėdos meras pristatė veiklos ataskaitą

Anot V. Grubliausko, 2016 m. mieste pradėtos naujų svarbių socialinių infrastruktūros objektų statybos – naujo miesto baseino (50 metrų) su sveikatingumo centru ir realiai pirmojo naujo per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje lopšelio-darželio.

Intensyviai ruoštasi futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversijai, Bastionų gatvės su nauju tiltu per Danės upę statyboms, daugelio kitų miesto gatvių rekonstrukcijai ar naujų tiesimui.

Tęsti Klaipėdos piliavietės ir jos prieigų komplekso atgaivinimo darbai, baigti Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerijos-ginekologijos korpuso rekonstrukcijos darbai, atnaujinta dalis miesto švietimo įstaigų, neatpažįstamai keitėsi miesto viešosios erdvės ir vėl sučiurleno kone kelis dešimtmečius neveikę miesto fontanai.

2016 m. toliau augo miesto ekonomika, steigėsi naujos oficialios užsienio valstybių atstovybės, mažėjo nedarbas, didėjo gyventojų pajamos, mažėjo nusikalstamumas, mieste įgyvendinti unikalūs Lietuvoje projektai ir kt.

Tačiau, nepaisant visų miesto stiprybių, augančių ekonominių galių ir svarbos regioniniu bei šalies lygmeniu, Klaipėdai vis dar nepavyko suvaldyti didžiausios savo problemos – gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tad miestui šiandien jau privalu rasti naują, savą ir efektyvų būdą šiam iššūkiui suvaldyti.

Klaipėda – tai didžiulio dar neišnaudoto potencialo ir galimybių miestas. Todėl tą suprasdama miesto bendruomenė pradėjo rengti naują proveržio planą Klaipėdai. Tiksliau – net kelis jų.

Uostamiesčio savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai surėmė pečius tam, kad kartu parengtų naują Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją, padėsiančią į miestą pritraukti daugiau investicijų, skatinti jau esamo verslo plėtrą, inovacijų diegimą bei pasiekti gyventojų skaičiaus augimą.

Neatsiejama ekonominės plėtros strategijos dalimi taps ir bendruomenės jau parengta nauja Kultūros strategija, nes būtent kultūra ir menas yra pajėgūs miestui įkvėpti naujos gyvybės. Ir nors Klaipėdai nepavyko tapti 2022 m. Europos kultūros sostine, trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtą programą „Susitikimų vieta“ taip pat privalu įgyvendinti, gal tik kiek mažesne apimtimi. Mat šiandien prarasti jau atliktą didžiulį įdirbį būtų nedovanotina klaida.

Sėkmingas miestas – tai ir sveikas, sportuojantis miestas. Būtent todėl miesto sporto bendruomenė užsibrėžė tikslą tapti 2018 metų Europos sporto miestu. Kad šio titulo Lietuvos uostamiestis yra vertas – daugiau nei akivaizdu. O ar jį pavyks pelnyti – paaiškės jau šiomis dienomis.

Savo planą Klaipėdos miestui pasiūlė ir uostas. Tiesa, uosto ambicijos vykdyti drastišką plėtrą šiandien sulaukia didžiausių diskusijų miesto bendruomenėje ir nevienareikšmių vertinimų skirtingose institucijose.

Su visa ataskaita galima susipažinti čia