Nors tyrimai nė neįpusėjo, XIII-XVI amžių vienetinių artefaktų jau skaičiuojama beveik 800. Kai kurie jų neturi analogų nei Lietuvoje, nei visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Radiniai suteikia vertingos informacijos apie Kryžiuočių ordino riterių ir vietinių kuršių tarpusavio santykius po šių užkariavimo.
Memelburgo piliavietės archeologiniai tyrimai, apimsiantys apie tūkstantį kvadratinių metrų plotą, pagal mastą prilygsta vieniems didžiausių šalyje pastarojo dešimtmečio kasinėjimų Žemutinėje pilyje Vilniuje ar Kernavėje.
Už radinius - premijos
1252 metais Livonijos ordino įkurtos Memelburgo pilies aplinką mokslininkai žvalgė ne kartą, tačiau šiemet pradėti didžiausi ir kone reikšmingiausi piliavietės tyrimai. Liepos pradžioje darbo ėmęsi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai šią savaitę jau baigė pirmos perkasos tyrimus.
Jos gylis - daugiau kaip 6 metrai (2,5 metro žemiau jūros lygio), plotas - apie 220 kvadratinių metrų. Aptikta maždaug 400 muziejinių XIII-XVI amžių radinių. Vienas jų iškrenta iš konteksto - tai neolito laikų į pilį, matyt, viduramžiais atnešto akmeninio laivinio kovos kirvio dalis.
Šiuo metu penki archeologai ir keliasdešimt statybininkų triūsia antroje 300 kvadratinių metrų perkasoje. Čia radinių jau beveik 400, bet bus kasamasi gilyn dar bent porą metrų.
Rugsėjį archeologų laukia dar dvi naujos perkasos. Visas 1000 kvadratinių metrų plotas turės būti ištirtas per rekordiškai trumpą laiką - iki gruodžio šalnų. Spėjama, kad radinių bus apie 2 tūkstančius.
Atliekant tokio masto kasinėjimus į pagalbą pasitelkta keliasdešimt statybininkų. Jie taip pat aptinka archeologinių vertybių. Darbus vykdančios UAB „Pamario restauratorius“ vadovybė kas mėnesį renka istoriškai vertingiausio artefakto radėją ir jį premijuoja.
Baigus mokslinius tyrimus rytinėje piliavietės dalyje, jos kurtinos vietoje bus įrengtos ir visuomenei atvertos naujos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) patalpos, ekspozicijos.
Priešo teritorijoje
Tik pradėjus kasinėti rytinėje piliavietės dalyje buvusių įtvirtinimų vietą, netikėtai žemė atvėrė gražių kuršių, turtingiausios baltų genties, segių. Dabar jų priskaičiuojama daugiau kaip 20. Archeologiniams tyrimams vadovaujantis dr. Gintautas Zabiela LŽ teigė, jog segės į Memelburgo pilies aplinką galėjo patekti dviem būdais.
„Yra žinoma, kad XIII amžiuje pastačius pilį kažkur šalia buvo įrengtos ir kapinaitės. Jose pagal baltų tradicijas su įkapėmis laidoti kuršiai. Tad segės galėjo patekti iš jų, po šimtmečio ar kelių nukasus žemes, kai buvo plečiamas gynybinis pilies kanalas, daromi nauji sampilai“, - pasakojo G. Zabiela.
Tačiau realu, kad kuršių papuošalai galėjo būti ir tiesiog pamesti, išmesti ar kitaip palikti priešpilyje. Iš radinių aiškėja intriguojanti aplinkybė: dalis užkariautų kuršių dirbo kryžiuočiams. „Ir tai galbūt nestebina prisiminus Rygos atvejį. Ten pastačius kalavijuočių pilį taip pat buvo samdomi vietos žmonės. Tačiau duomenų, kad taip galėjo būti ir Klaipėdoje, tikrai neturėjome. Dar įdomesnių detalių mums atskleidžia XIV-XV amžiuje kalvio gamintas žalvarinis apyrankės ruošinys, išraižytas baltų raštais, tad skirtas vietiniams. Jis rastas priešpilyje, kuriame paprastai kūrėsi amatininkai“, - kalbėjo G. Zabiela.
Taigi kuršiai gyveno šalia kryžiuočių, patarnavo jų pilyje ir net prekiavo baltiškais papuošalais pilies pašonėje. Apyrankės ruošinys - itin retas archeologinis radinys Lietuvoje. Įvairių baltiškų segių gausa taip pat liudija, jog vietiniams buvo leidžiama išsaugoti savitumą, etniškumą.
„Tai tik dar kartą įrodo, kad Klaipėdos, kaip daugiakultūrio miesto, fenomenas subrendo dar jo aušroje, viduramžiais. Ir atskleidžia kuršių pragmatiškumą. Kai kurie jų tikrai buvo pasikrikštiję ir dirbo pilies įgulai, gal net papirkti dovanomis. Tiekė maistą, prižiūrėjo gyvulius, dirbo sezoninius darbus, dalyvavo tobulinant pilies įtvirtinimus. Toks dviejų skirtingų, net priešiškų kultūrų sugyvenimas liudija apie miesto kultūrą, nes provincijoje tai būtų buvę neįmanoma. Kuršių pilys aplink Klaipėdą buvo sudegintos dar XIII amžiaus viduryje“, - LŽ aiškino MLIM direktorius, archeologas dr. Jonas Genys.
Tirdami piliavietę mokslininkai aptiko net vaikišką baltų apyrankę, kuršių gintarinių karolių fragmentų, varinių antkaklių, žiedų.
XV amžiaus kryžiuočių monetų, sidabrinių brakteatų, lobis.
Paslaptingasis diskas
Tarp šimtų radinių yra ir didžioji Memelburgo mįslė - kaulinio disko fragmentas. Buvusio gynybinio griovio vietoje pavyko aptikti iš, kaip spėjama, gyvulio dubens kaulo pagaminto apvalaus, maždaug 8 centimetrų skersmens juodo disko nuolaužą. Iš vienos pusės itin kruopščiai nušlifuotoje plokštumoje matyti juvelyriškai išraižyti ratai ir gana nemokšiškai - į skandinaviškas runas panašūs ornamentai. Greičiausiai juos įrėžė kitas žmogus, ne kauladirbys.
Iš pradžių manyta, jog diskas - kokio nors viduramžių žaidimo dalis. Juolab kad piliavietėje rasta kiaulės kojų kaulų, į kuriuos pripilta švino. Tai - kaulinio kėglių muštuko, XIV-XV amžiuje paplitusio žaidimo, primenančio boulingą, dalys.
Tačiau Žaislų muziejaus įkūrėjas, archeologas dr. Povilas Blaževičius paneigė šią versiją. „Diskas - unikalus ir išskirtinis radinys, neturintis analogų Lietuvoje. Jei būtų didesnis, spėtume, kad tai žaidimų stalas, jei mažesnis – galbūt žaidimo vaikštukas, bet dabar tai absoliuti mįslė", - neslėpė nuostabos P. Blaževičius.
Itin retu radiniu kaulinį diską pavadino ir vienas žymiausių Vakarų Lietuvos archeologų prof. Vladas Žulkus. Mokslininkai svarstė, kad diskas gali būti ir archaiškas saulės laikrodis, o gal net kalendorius, astronominis prietaisas.
Šis iš gyvulio dubens kaulo pagaminto disko su mįslingais simboliais fragmentas Lietuvoje neturi analogų.
Meilės žinutė segėje
Be kuršių papuošalų, žemė dovanojo ir kelias ypatingas kryžiuočių seges. Jos veikiausiai taip pat neturi analogų Lietuvoje.
„Amor omnia vincit“ ("Meilė viską nugali") - ši romėnų rašytojo Vergilijaus sentencija iškalta ant Klaipėdos piliavietėje rastos viduramžių segės, priklausiusios kryžiuočiui. Vokiečių ordino riteriai buvo vienuoliai ir tokia frazė, matyt, reiškė ne žemišką, o dvasinę meilę Dievui. Tačiau ordinui tarnavo ir įžadų nedavę vyrai. Dar viena unikali, matyt, riteriui priklausiusi XIV-XV amžiaus segė - su trimis heraldiniais skydais. Vienas jų - Kryžiuočių ordino, kiti galėjo priklausyti arba žymioms riterių giminėms, arba buvo susiję su ordino, riterystės simbolika.
„Šie archeologiniai tyrimai pirmą kartą mums leidžia išsamiai susipažinti su XIII-XVI amžių miesto gyvenimu, apie kurį galėjome tik spėlioti. Dabar matome, kad dviem skirtingoms kultūroms priklausę, skirtingomis kalbomis kalbėję žmonės sugebėjo būti šalia ir neignoruoti vieni kitų kultūrinių savitumų“, - apibendrino J. Genys.
Uostamiesčio istorikus šiek tiek stebina ir kitas dalykas - ankstyvojoje Klaipėdoje būta gana daug tais laikais labai brangaus metalo dirbinių. „Galiu pasidžiaugti, kad turėsime turbūt gausiausią metalinių viduramžių žvejybos kabliukų kolekciją visame rytiniame Baltijos jūros regione: per 100 radinių. Ir jie - palyginti dideli. Matyt, didelės ir žuvys plaukiojo“, - svarstė G. Zabiela.
Kiaurai šarvų
Vienas vertingiausių metalinių radinių - XIII amžiaus pirmosios pusės net 8 centimetrų ilgio kalavijuočių arbaleto strėlgalis. Šio amžiaus radiniai yra didžiausia Memelburgo kasinėjimus atliekančių archeologų siekiamybė.
„Dar nesame aptikę XIII amžiaus pilies likučių, tik - XIV amžiaus pilies pamatus. Visi svajojame užčiuopti tos pirmosios tvirtovės giją. Prieš keletą metų radome to meto židinio likučių, dabar - strėlgalį. Jis neabejotinai yra vertingas“, - tvirtino J. Genys.
Beje, visi radiniai kol kas byloja apie tai, kad Livonijos ordino pasiuntiniai nestatė pilies ant buvusios kuršių gyvenvietės, o įsikūrė negyvenamoje vietoje, saloje ar pusiasalyje Dangės žiotyse. Mat neaptikta nė vieno daikto, siekiančio laikotarpį iki XIII amžiaus, likučių.
Tačiau XIV-XV amžiaus geležiniai dirbiniai, ypač - ginkluotė, išties parodo Memelburgo įgulos turtingumą. Archeologai rado kalavijo smaigalį, ietigalių, peilių, durtuvų ir daug arbaletų strėlgalių. Šie, masyvūs ir sunkūs, atskleidžia, kokiais galingais ir mirtinais ginklais kariavo su kuršiais atėjūnai. Šarvamušiai strėlgaliai, paleisti iš arbaleto, galėjo kiaurai perverti net žiedmarškes.
Pinigų lobis
Aptiktas ir tikras klasikinis lobis - tuzinas į vieną krūvą sudėtų Kryžiuočių ordino sidabrinių XV amžiaus monetų brakteatų. Archeologai juokavo, kad kai kas, matyt, užkasė savo uždarbį.
Rasta ir XIV-XVI amžių kryžiuočių šilingų, ketvirčių, pusė skoto, Livonijos ordino Revelio artigas ir kitų sidabrinių ar pasidabruotų monetų. „Tais laikais žmonės vertino metalo brangumą, o ne tai, kur moneta nukaldinta. Todėl ir randame skirtingose vietose pagamintų pinigų. Tiesa, monetas apžiūrėję Nacionalinio muziejaus numizmatai sakė įtariantys, kad dalis jų gali būti padirbtos. Tai paaiškintų, kodėl jos atsidūrė gynybiniame griovyje“, - atskleidė niuansus dr. G. Zabiela.
Kad Memelburgo priešpilyje išties vyko intensyvi prekyba, klestėjo amatai, liudija ir rasti svarstyklių svareliai.
„Mus gerokai nustebino radinių gynybiniame griovyje gausa. Ten aptikome ir sulūžusių žirklių, ir papuošalų, ir peiliukų. Žmonės naudojo griovį kaip šiukšlių dėžę, viską pylė į jį. Ypač stebina, kad buvo išmetami ir metaliniai daiktai. Vinių, kniedžių - daugybė, radome ir pasagų, apkaustų, spynų, net bažnyčioje naudotos akvamanilės - metalinio indo vandeniui ant rankų pilti - kojelę“, - vardijo G. Zabiela.
Riterių buvo nedaug
Archeologų manymu, Memelburge XIV-XVI amžiais galėjo gyventi apie 10 riterių ir pilies valdytojas komtūras.
„Tačiau vienas riteris turėjo apie 10 tarnų, ginklanešių. Tarnai gyveno priešpilyje. Na, o kuršiai, kaip aiškėja, reguliariai tiekė maistą į pilį. Radome ir grūdų - jų kryžiuočiai galėjo atsigabenti nebent laivais, bet veikiau tai buvo vietinė žemės ūkio produkcija. Grūdais žmonės galėjo mokėti ir mokesčius. Tik tie grūdai - sudegę, kaip ir dalis aptiktų metalinių dirbinių, ginklų. Tai rodo pilyje buvus ne vieną gaisrą. XIII amžiuje ji ne kartą buvo užpulta ir sudeginta“, - aiškino G. Zabiela.
Visi radiniai perduodami MLIM. Čia jie konservuojami, restauruojami, o ateityje bus eksponuojami. 2016-aisiais planuojami taip pat dideli tyrimai šiaurinės kurtinos vietoje. Čia tikimasi aptikti ir pirmųjų pilių - medinės (1252 m.) bei mūrinės (1253 m.) - pėdsakų.
Rašyti komentarą