Klaipėdoje atidarytas naujas Jaunimo darbo centras

Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, Naikupės gatvėje, pradeda veikti Jaunimo darbo centras.

Naujasis Jaunimo darbo centras jaunuolius pasitiks Estijos nedarbo socialinio draudimo fondo padalinių pavyzdžiu sukurta atvira klientų aptarnavimo erdve. Kartu su Jaunimo darbo centro komanda dirbs projekto „Atrask save" koordinatoriai, o jaunuoliai, norintys įgyti patirties kitoje Europos Sąjungos šalyje, turės galimybę kreiptis į šalia esantį EURES biurą. Darbo paieškai veiks nemokamas belaidis internetas, atskiras kompiuteris sudarys galimybę pasirengti tarptautiniu lygiu pripažįstamą gyvenimo aprašymą.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjo Pauliaus Martinkėno tvirtinimu, šis Jaunimo darbo centras sukurtas toks, kokį norėtų matyti jaunas klaipėdietis.

"Naujojo viešojo administravimo principai nėra vien tik dokumentų skaitmenizacija. Tai liečia ir klientų aptarnavimo erdvių koncepcijų, standartų bei dizaino klausimus. Jaunuolis centre neturi jausti barjero tarp savęs ir darbuotojo. Tikiu, kad naujasis Klaipėdos Jaunimo darbo centras bus vienas pažangiausių šalyje", - teigė P. Martinkėnas.

Jaunimo nedarbas Klaipėdos miesto savivaldybėje 2015 m. gruodžio 1 d. siekė 4,8 proc. Šių metų sausio-lapkričio mėnesiais bedarbio statusas suteiktas beveik 5,5 tūkst. bedarbių iki 29 metų. Palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu jaunų bedarbių sumažėjo - analogišku laikotarpiu pernai buvo 6,2 tūkst. jaunų bedarbių. Merginos sudarė 48,5 proc., vaikinai - 51,5 proc. visų įregistruotų jaunų bedarbių. 42,2 proc. besikreipiančių jaunuolių neturėjo profesinio pasirengimo.

Gruodžio pradžioje Klaipėdos skyriuje merginų buvo registruota 840 (57,6 proc.), vaikinų - 618 (42,4 proc.). Registruotas jaunimas iki 29 metų sudarė 20,7 proc. visų bedarbių, registruotų Klaipėdos skyriuje. Klaipėdos skyriuje registruotų jaunų bedarbių struktūra pagal išsilavinimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pakito. Turinčių aukštąjį išsilavinimą dalis padaugėjo nuo 40,7 proc. iki 42,6 proc. Sumažėjo turinčių vidurinį išsilavinimą iki 38 proc. (2014 metų gruodžio 1 d. - 42,2 proc.), taip pat įgijusių pagrindinį išsilavinimą - 6,6 proc. (2014 metų gruodžio 1 d. - 10,6 proc.), padaugėjo su pradiniu išsilavinimu - 11 proc. (2014 metų gruodžio 1 d. 6,4 proc. visų jaunų bedarbių).

Darbo biržoje registruoti jaunuoliai dažniausiai pageidauja dirbti administratoriais, verslo paslaugų vadybininkais, pardavėjais.