Klaipėdoje – tyliai kaistantis koronaviruso židinys?

Lyginant NVSC pateikiamus duomenis matyti, kad Klaipėdoje pastarosiomis dienomis buvo sparčiai išaugęs apsikrėtusiųjų COVID-19, kurie nesilankė užsienyje ir virusą pasigavo Lietuvoje, skaičius.

Ketvirtadienio dieną NVSC pateiktais duomenimis, kovo 21 d. koronavirusas patvirtintas pirmajam Klaipėdos gyventojui, kuris niekur nebuvo išvykęs. Kovo 23 d. paaiškėjo, kad dar vienas klaipėdietis yra užsikrėtęs koronavirusu, nors niekur nebuvo išvykęs. NVSC pažymi, kad žmogus iki karantino lankėsi įvairiose viešose vietose, paskelbus karantiną – maisto prekių parduotuvėse.

Tačiau jau kovo 24 d. skaičiai smarkiai pasikeitė – tądien Klaipėdoje COVID-19 nustatytas devyniems asmenims, kurie taip pat nebuvo niekur išvykę.

Kovo 25 d. Klaipėdoje rasti dar du naujuoju koronavirusu apsikrėtę asmenys, kurie niekur nebuvo išvykę.

Palyginimui – Kaune per pastarąsias tris dienas imtinai buvo nustatyti du COVID-19 atvejai, abu žmonės nebuvo išvykę į užsienį (vienas, kaip nurodoma, užsikrėtė dirbdamas GMP), Vilniuje tuo pačiu metu nustatyti taip pat du užsikrėtimo atvejai, vienas žmogus grįžo iš užsienio, vienas niekur nebuvo išvykęs.

Nuo antradienio Klaipėdoje koronavirusu apsikrėtė 11 užsienyje nesilankiusių žmonių, kai kituose didžiuosiuose miestuose – vos vienas ar keli.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas Alfa.lt sakė, kad viena iš pastarųjų dienų išties buvo išskirtinė. „Viena diena buvo, kaip aš sakau, „rekordinė“, buvo iš viso 11 atvejų“, – sakė politikas.

Plinta tarp medikų

Dar viena aplinkybė, dėl kurios situacija Klaipėdoje gali pasidaryti labai nemaloni, yra koronaviruso židinys tarp medikų. Susisiekus su V. Grubliausku, politikas sakė, kad, jo žiniomis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nustatyta 12 apsikrėtusių darbuotojų. „Iš jų 10 yra medikų, du – aptarnaujantis personalas“, – sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos mero žiniomis, dalis apsikrėtusių medikų virusą galėjo parsivežti iš užsienio, kita dalis apsikrėsti galėjo Lietuvoje.

Būtent dėl viruso išplitimo tarp medikų (jų susirgo aštuoni) iš esmės buvo paralyžiuotas Ukmergės ligoninės darbas, o nesant tinkamo medikų parengtumo iškilo pavojus, kad miestas nesusitvarkys su galimu koronaviruso protrūkiu.

Ketvirtadienį ryte svarstyta, kad Ukmergėje gali tekti imtis itin griežtų priemonių, tačiau premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį popiet paskelbė, jog miestas bent jau kol kas nebus uždaromas – policija griežtai prižiūrės, kad būtų laikomasi karantino, gyventojams patariama be reikalo nepalikti namų, nevykti į Ukmergę be būtinos priežasties.

Rizikos šaltinis – parplaukiantieji

Nors po rekordinės kovo 24-osios susirgusiųjų COVID-19 skaičius Klaipėdoje krito, V. Grubliauskas sakė, kad neverta per anksti džiaugtis, be to, miestas susiduria su dar vienu iššūkiu – į jį keltais grįžta tautiečiai, galintys parplukdyti užkratą.

„Aš nedaryčiau išvados, kad prasidėjo atoslūgis. Nepamirškim, kad dabar didėja keltais atplaukiančiųjų skaičius“, – sakė V. Grubliauskas.

Anot Klaipėdos mero, nuo šiol bus testuojami visi atvykstantys keleiviai, ko anksčiau nebuvo. „Natūralu – kuo didesnis skaičius tiriamas, tuo daugiau bus surandama“, – sakė V. Grubliauskas.

Atvykusieji galės izoliuotis namuose, jei tik sutiks laikytis griežtų taisyklių. Tie atvykėliai, kurie tokios galimybės neturės, bus apgyvendinami savivaldybės patalpose.

Prognozė – nelinksma

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius prognozuoja, kad būtent įvežtiniai atvejai ir nevaldoma situacija medicinos įstaigose gali pabloginti padėtį ir paskatinti viruso plitimą.

„Lietuva yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje. Iki šiol kasdienių naujų atvejų skaičius daugiau kaip du kartus viršija įprastus COVID-19 infekcijos plitimo modelius, kurie numato atvejų dvigubėjimą kas penkias paras arba padidėjimą 10 kartų kas 19 parų. Šiuo metu naujų atvejų skaičius dvigubėja kas dvi paras.

Tikėtina, kad plitimo tempai kiek sulėtės pasiekus didesnę testavimo apimtį. Čia svarbu suvokti, kad pradžioje didėjant testavimo apimčiai reikšmingai didėja nustatomų atvejų skaičius, tačiau kai testavimo intensyvumas viršija naujų ligos atvejų skaičiaus augimo greitį, situacija stabilizuojama.

Tačiau kitas veiksnys gali bloginti situaciją – tai nauji įvežtiniai atvejai bei nevaldoma situacija gydymo įstaigose. Todėl po mėnesio, balandžio pabaigoje, šalyje gali būti registruota jau ne 5 tūkst., bet 10 tūkst. COVID-19 atvejų, iš jų 2 tūkst. pacientų bus gydomi ligoninėse, iš kurių ne mažiau kaip 500 bus reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija“, – tokią prognozę prieš kelias dienas prof. V. Kasiulevičius pateikė feisbuke.

RODYTI KOMENTARUS