Klaipėdiečiams priminta, kad jie gyvena ne vienkiemyje

Dar prieš patį pristatymą gyventojai pradėjo garsiai reikšti priekaištus dėl to, kad susitikime nepamatė sveikatos specialisto, kuris neva turėtų ginti jų interesus.

"Kodėl čia nėra kompetentingo žmogaus, kuris gintų gyventojus? Mūsų sveikata nuolat kenčia dėl uosto darbų", - net neišgirdę uostininkų planų tėškė žmonės.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriui Artūrui Drungilui atsakius, kad gyventojai galėjo patys pasikviesti sveikatos specialistus, susirinkusieji strėles nukreipė į Žvejybos uosto rajono seniūnaitį Saulių Liekį.

"Apie susitikimą mums jokia informacija nebuvo teikiama, jį organizavo ponas Liekis, kuris galėjo pagalvoti apie tą įtaką sveikatai", - teigė gyventoja.

Galiausiai buvo pasiektas kompromisas, kad teks organizuoti dar vieną susitikimą, į kurį bus pakviestas ir sveikatos specialistas.

Kodėl reikia gylio ir ploto

Pagaliau leidę pasisakyti uostininkams, gyventojai išgirdo argumentus, kodėl rengiama uosto bendrojo plano koncepcija. Ji susijusi su dviejų pagrindinių uosto problemų - gylio ir teritorijų stokos - sprendimu.

Pasak A. Drungilo, nors, palyginti su konkurentais, Klaipėdos uosto apyvarta yra didžiausia, gylis jame - mažiausias.

"Vystantis miestui, vystėsi ir uostas, didėjo laivai. Šiuolaikinėje laivyboje laivai sparčiai didėja, auga ir krova. Šiuo metu priimti tokio dydžio laivų, kokius priima, pavyzdžiui, Gdanskas, mes negalime, nes paprasčiausiai mūsų uoste neužtenka gylio. Norėdami, kad Lietuva uždirbtų, turime gilinti ir plėsti uostą. Turim būti pajėgūs tokius laivus priimti", - teigė A. Drungilas.

Anot jo, nuo Uosto direkcijos įkūrimo krova išaugo 2,5 karto, tačiau uosto teritorija praktiškai nepasikeitė. Šiuo metu uostui priklauso 500 hektarų žemės, direkcijos siekis yra teritoriją plėsti. A. Drungilas pristatė kelis variantus, kaip tai galėtų būti padaryta.

"Galime užpilti pietinę dalį už Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo arba šiaurinėje dalyje pastatyti išorinį giliavandenį uostą, kokį turi mūsų kaimynai Gdanske. Kai Gdanske buvo pastatytas tokio tipo uostas, apyvarta išaugo nuo 60 tūkstančių konteinerių iki 1 milijono 200 tūkstančių, sukurta apie 500 darbo vietų. Iš tiesų mūsų noras būtų įgyvendinti abi alternatyvas", - sakė vienas uosto vadovų.

Direkcija nebilda ir nevibruoja

Po pristatymo pasiruošęs į gyventojų klausimus atsakyti uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus susidomėjimo gerąja lenkų patirtimi nesulaukė. Vietoje to primintas niekaip neiškeliamų Nemuno gatvės 113 ir 133 namų skaudulys.

"Pagrindinė Uosto direkcijos pareiga yra plėsti krantines, didinti gylį, gerinti kai kuriuos privažiuojamuosius kelius. Mes esame valdiška institucija ir vadovaujamės dviem dalykais: sutartimis ir įstatymais. Uosto direkcijoje šiandien nėra nei sutarčių, nei kažkokių tai įstatymų, kurių pagrindu mes galėtumėme šiuos pastatus išpirkti.

Kodėl procesas nevyksta ir žmonės negali normaliai gyventi? Klausimas turėtų būti skirtas ne Uosto direkcijai. Direkcija nei bilda, nei vibruoja, nei važiuoja pro ten, nei kenkia gyventojams", - teigė jis.

Gyventojai įniršo

Toks atsakymas, kaip ir reikėjo tikėtis, pritarimų nesulaukė. Atvirkščiai - pasipylė dar daugiau skundų.

"Plečiant "Smeltės" teritoriją buvo nugriautos mūrinės tvoros, iškirsti ir neatsodinti medžiai, garsas į Kalnupės gatvėje esančius namus nuo uosto sklinda nežmoniškas. Kad jūs kuriate darbo vietas, yra labai gerai, bet turite rūpintis čia gyvenančių žmonių sveikata bei gerove. Vasaros metu atsidarius langus neįmanoma miegoti. Tai yra nenormalu", - teigė Birute prisistačiusi moteris.

"Garsai sklinda ir naktį, valandą ar dvi, po to dieną niekas nedirba. Kodėl negalima dirbti dieną, o naktį leisti žmonėms ilsėtis?" - piktinosi kitas Žvejybos uosto rajono gyventojas.

A. Vaitkus atsakė: "Mes stengiamės mažinti visus tuos garsus, kvapus. Pats neseniai gyvenau Minijos gatvėje, puikiai jus suprantu, garsai tikrai dideli. Bet turime suprasti, jog gyvename mieste, o ne vienkiemyje."

Jis priminė, kad neseniai direkcijos lėšomis sutvarkyta Minijos gatvė, Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryža.

"Nestovime vietoje, uoste atsiranda vis daugiau technologinių įrenginių, kurie gerina aplinką. Mūsų tikslas - išgirsti, apsvarstyti ir veikti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tikrai rūpi, kaip gyvena klaipėdiečiai", - tikino uosto vadovas.