Klaipėdiečiai prisiminė skaudžią tautos istoriją

Renginys prasidėjo skaitant tematiką atitikusį eilėraštį „Kaliniai“, iškart po jo Klaipėdos politinių tremtinių sąjungos pirmininkui Vytautui Mickui buvo suteikta garbė atidengti atminimo lentą.

„Kiek tiksliai žmonių kalėjo šiose kamerose, nieks nebepasakys, tačiau aišku viena – jos visada buvo pilnos kančios“, - kalbėjo jis.

Projekto metu visos aukos buvo pagerbtos tylos minute, atminimų lentą pašventino kunigas.

„Tiek metų praėjo, o vis dar taip skaudu prisimint… Lyg koks gumulas gerklėje stovėtų“, - įspūdžiais dalijosi nukentėję.

Darganoto oro nepabijoję klaipėdiečiai dar kartą prisiminė istorines to meto aplinkybes, taip pat turėjo galimybę išgirsti Seimo narių, politologo bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkės sveikinimo kalbas. Žodį tarė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Šiuose rūsiuose grūdinosi ir augo Lietuvos laisvė“, - sake jis.

Jaunimas buvo kviečiamas aplankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

„Iš istorijos reikia mokytis, nes, priešingu atveju, ji ims kartotis“, - teigė meras.

Ceremoniją organizavo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.

Tipines atminimo lentas (projekto autorius – skulptorius Jonas Jagėla), kurios kabinamos ant buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pastatų bei stribų būstinių ruošia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

1999–2015 m. buvo įrengta 219 lentų, darbai vis dar tęsiami.