Akcentuota, kad šis paštas turi unikalų interjerą, yra mėgstamas filatelistų ir lankomas turistų. Vakar ginti pašto stojo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
"Išskirtinio, uostamiesčio menininko Vytauto Karčiausko sukurto interjero pašto skyrius yra tapęs neatsiejama Klaipėdos senamiesčio dalimi, savo unikalumu traukiančia tiek miestiečius, tiek ir turistus. Todėl kartu su Lietuvos pašto vadovais ieškosime galimų sprendimų, kad senasis pašto skyrius Aukštojoje gatvėje vėl atvertų duris", - pasisakė V. Grubliauskas visuomenei išplatintame pranešime.
"Vakarų ekspresui" miesto vadovas patvirtino susisiekęs su AB Lietuvos pašto vadove ir išreiškęs savo poziciją dėl pašto išsaugojimo.
"Kaip gerą ženklą vertinu tai, jog direktorė išgirdo mano poziciją ir šiuo metu Klaipėdos senamiestyje esančio pašto skyrius pardavimui neteikiamas. Miestas taip pat turėtų dabar formuoti strategiją ir viziją, ką norėtume toje vietoje matyti, kad galėtume tuo įtikinti pašto vadovybę", - sakė meras.
Priminsime, jog paštas Aukštojoje gatvėje uždarytas nuo kovo pradžios, pašto ir finansinės paslaugos teikiamos artimiausiame - Klaipėdos centriniame pašte. Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė prieš savaitę sakė, jog toks sprendimas priimtas siekiant efektyvaus darbo, įvertinus klientų srautus. Vadovė pažymėjo, jog bendrąja tvarka bendrovė nebenaudojamas ir kitas patalpas realizuoja rinkoje viešųjų aukcionų būdu.
Vakar gi bendrovės atstovas spaudai Tomas Bašarovas patikino, jog sprendimas parduoti Klaipėdos senamiestyje esančias patalpas nebuvo priimtas.
"Tiesioginėms pašto reikmės nebenaudojamų patalpų realizavimui visada ieškome pačių optimaliausių sprendimų. Atsižvelgiant į Klaipėdos 3-iojo pašto pastato istorinę reikšmę, kartu su miesto Savivaldybe bus svarstomas šio kultūros paveldo objekto tolesnis panaudojimas, užtikrinant tiek racionalų Lietuvos pašto, kaip valstybės valdomos įmonės, turto disponavimą, tiek istorinės bei kultūrinės pastato reikšmės uostamiestyje išsaugojimą ir puoselėjimą.
Viliamės, kad bendradarbiaudami su Klaipėdos savivaldybės administracija rasime bendrą sutarimą, kaip išsaugoti miestui ir jo gyventojams svarbų kultūros paveldo objektą", - sakė T. Bašarovas.
Originalų interjerą paštui sukūręs uostamiesčio menininkas V. Karčiauskas, išsigandęs dėl savo kūrinių sunaikinimo, kuris tikėtinas pardavus pastatą, kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros asociaciją (LATGA-A), į Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrių ir Lietuvos dailininkų sąjungą.
"LATGA-A patikino, kad pastato pardavimo atveju vertybės turi būti arba grąžintos man, arba, jeigu bus parduotos, man ir miestui turi būti išmokėta po 4 procentus nuo sandorio", - teigė V. Karčiauskas.
Pašnekovas prisiminė, jog sovietmečiu Klaipėdoje veikusio Dailės kombinato užsakymas sukurti šio pašto interjerą bei tuometinio miesto vadovo Alfonso Žalio pažadas, kad Klaipėda taps menininkų sostine, būtent ir parviliojo jį sugrįžti į Lietuvą iš Talino, kuriame gyveno baigęs Estijos sostinės dailės institutą.
"Pasiūliau per meninius objektus priminti Mažosios Lietuvos pašto istoriją, nes per Klaipėdą ėjo senasis pašto kelias. Visos kompozicijos tokia tematika tuometinės Meno komisijos kurti neleido. Teko gudrauti: interjerą kūriau po vieną detalę, kurias į visumą komponavome su interjero projekto autoriumi Giedriumi Svirskiu, architektu Sauliumi Manomaičiu. Procesas truko apie 4 metus, nes kiekvieną detalę teko derinti ir įrodinėti savo tiesą. Vien durų derinimas truko 3 mėnesius", - prisiminė V. Karčiauskas.
Senamiesčio paštui buvo sukurtos vienetinės originalios konstrukcijos ąžuolinės durys su bronzos kniedėmis, rankena, raktais, apkaustais, ąžuolinės kėdės, staliukas su dviem skulptūrinėmis kompozicijomis - lempa "XXI amžiaus paštininkas" ir laikrodžiu "Galaktikos paštininkas", ant stalo stovėjo judanti rašalinė su žirgo fragmentu, laiškus buvo galima rašyti iš bronzos ir melchioro nulietais plunksnakočiais. Paštui buvo sukurtas originalus antspaudas.
"Vienetinius, ne iš Maskvos atsiųstus, pašto antspaudus tuomet Lietuvoje buvo leista turėti tik šiam Klaipėdos senamiesčio ir Kauno paštui", - pažymėjo V. Karčiauskas.
Pagrindinė pašto interjero puošmena, anot menininko, buvo trijų dalių erdvinis pano ant sienos iš bronzos ir titano, kuriame buvo išreikšta vandens, žemės ir oro pašto vienybės idėja. Užeiti į paštą kvietė skulptūrinė balandžio kompozicija.
Pasak V. Karčiausko, pašto interjeras buvo baigtas apie 1982-uosius. Autentiška jo aura traukė ne tik miestiečius, bet ir turistus.
2008 metais buvo nuniokota pašto balandžių kompozicija. Paskui dingo ąžuolinės durys, kėdės. Autoriui buvo pasakyta, kad jos restauruojamos. Visa kita, anot V. Karčiausko, pašte vis dar yra ir galbūt išliks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą