Klaipėdiečiai domėjosi senaisiais amatais

Renginį organizavusio eksperimentinės archeologijos klubo "Pajauta" prezidentė Daiva Luchtanienė pasakojo, kad klaipėdiečiams buvo siūloma susipažinti su šešiais senoviniais lietuvių amatais: juostų vijimu, maisto istorija, kailių dirbimu, muzikos instrumentais, drabužių siuvimu ir molinių puodų gamyba.

"Galbūt tiksliau būtų pasakyti, kad yra penki amatai ir maisto istorija. Siūlome išbandyti tai, ką patys išmokome ir patyrėme. Tai yra gyvas prisilietimas prie istorijos", - sakė D. Luchtanienė.

Pasak jos, žmonėms būna įdomu pamatyti visai kitokio laikmečio amatus, žmones, kurie dirba ne dabar įprastais įnagiais. Ypač tai įdomu vaikams - lipdyti iš molio kvietusios amatininkės įsigijo būrį mažųjų pagalbininkų. Įdomu buvo stebėti ir kailių išdirbimo procesą, kuriam naudojamos senosios technologijos - apdirbama senoviniais įrankiais, natūraliai rauginama.

"Įdomus momentas, kad kailiadirbiai, jų šeima, šį amatą yra paveldėjusi dar iš proprosenelių, jau net nebeatseka, galbūt tos šeimos amato šaknys ir viduramžius siekia", - pažymėjo D. Luchtanienė.

Kai kuriuos žmones, pokalbininkės teigimu, renginyje sužinota informacija galėjo ir nustebinti.

"Įsivaizduojama, kad mūsų seneliai grojo kanklėmis, armonikomis, skrabalais. Turime vieną specialistą, kuris pats rekonstruoja ir gamina muzikos instrumentus. Pas jį nuėjus galima sužinoti labai įdomių dalykų, pavyzdžiui, mes visur matome kankliuojant labai gražių, puošnių mergaičių ansamblius, pasirodo, pirmieji kankliuotojai buvo vyrai", - šypsojosi D. Luchtanienė.

Pati lankytojams pristačiusi maisto istoriją, D. Luchtanienė vis maišė molinį puodą, kuriame buvo šutinami žirniai, - maistas buvo ruošiamas be bulvių, pomidorų ar kitų iš užjūrio atgabentų gėrybių, jį pagardinant tik senovės lietuvių naudotais prieskoniais.

Lankytojai domėjosi ir keistos formos kaulinėmis ar raginėmis talpyklomis, užkimštomis medžio kamščiais. D. Luchtanienė aiškino, kad tai - druskinės. Didesnes, pagamintas iš rago, nešiodavosi vyrai, virvelėmis pasikabinę prie diržo, o mažas - moterys, įsidėjusios krepšelin, kurį taip pat nešiodavosi prisitvirtinusios prie juosmens.

"Labai džiaugiamės lankytojais - labai smalsūs, nuoširdūs. Jau apsilankė ir užsieniečių, jie apgailestavo, kad negali pas mus ilgiau pabūti, nes mokame pateikti savo žinias ir patirtį bet kokiai amžiaus grupei ir keliomis užsienio kalbomis. Labai gerai, kad čia lankosi vaikai, jie kitaip pradeda žiūrėti į istoriją. Viena yra pamatyti paveiksliuką, kita yra pamatyti gyvai, pačiupinėti", - kalbėjo D. Luchtanienė.

Laikrodžių muziejus taip pat prisidėjo prie turiningesnio miestiečių laisvalaikio - siūlė išmėginti įvairius edukacinius lauko žaidimus.