Klaipėda vis labiau traukia turistus

Klaipėda vis labiau vilioja lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, rodo uostamiesčio 762-ojo gimtadienio proga Statistikos departamento parengti duomenys.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 174,8 tūkst. turistų, tai yra 12,9 proc. daugiau nei 2012 metais, iš jų 98,3 tūkst. užsieniečių - 13,6 proc. daugiau nei 2012 metais.

2013 metais daugiausia turistų apgyvendinta iš Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos.

2014 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 157,3 tūkst. gyventojų. Tai trečias pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Beveik 62 proc. Klaipėdos gyventojų buvo darbingo amžiaus, 22,1 proc. - pensinio ir 16 proc. sudarė vaikai iki 16 metų.

2013 metais Klaipėdoje buvo 79,2 tūkst. užimtų gyventojų, Klaipėdos apskrityje - 153,1 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų Klaipėdos apskrityje dirbo paslaugų srityje (105,3 tūkst.) bei pramonėje (27,6 tūkst.).

Nedarbo lygis 2013 m. Klaipėdos apskrityje sudarė 7,4 proc. ir buvo 1,7 proc. punkto mažesnis nei 2012 metais. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2013 metais sudarė 2 tūkst. 366 litus ir per metus padidėjo 90 litų.

2013 metų pabaigoje Klaipėdoje buvo 46 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 8,7 tūkst. vaikų, tai 3,9 proc. daugiau nei 2012 metais.

2013-2014 mokslo metų pradžioje Klaipėdoje buvo 49 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 18,8 tūkst. mokinių ir dirbo 1,8 tūkst. mokytojų.

2013-2014 mokslo metų pradžioje Klaipėdoje taip pat buvo 7 profesinio mokymo įstaigos, 7 aukštosios mokyklos - 5 kolegijos ir 2 universitetai, kuriose studijavo daugiau nei 13 tūkst. studentų.

Būdama trečias pagal dydį šalies miestas ir apskrities centras, Klaipėda pasižymi ir aktyviu kultūriniu gyvenimu. Mieste 2013 metais buvo 2 valstybiniai ir 2 nevalstybiniai teatrai, 15 bibliotekų, 6 kino salės. Tačiau aktyvus kultūrinis gyvenimas vyksta ir už miesto ribų - 2013 metais apskrityje veikė 61 kultūros centras su daugiau kaip 4,4 tūkst. dalyvių, 334 meno mėgėjų kolektyvų.

2014 metų sausio 1 dienos duomenimis, Klaipėdoje veikė 6 tūkst. 125 ūkio subjektai. Daugiausia - 21 proc. - buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių (13,3 proc.) ir transporto ir saugojimo (13 proc.) įmonių. Palyginti su 2013 metų pradžios duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Klaipėdoje padidėjo beveik 2,4 proc.

Klaipėdoje labiausiai išvystyta chemijos pramonė. Čia gaminamos polietileno tereftalato (PET) granulės, biokuras, tepimo priemonės ir tepalinės alyvos.

Klaipėdoje remontuojami ir statomi laivai, gaminami baldai ir medienos gaminiai, popierius ir kartonas, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, surenkamieji geležies ar plieno statiniai, cigaretės ir gintaro dirbiniai.

Klaipėdoje gaminamos šios statybinės medžiagos: plytelės, šaligatvio plytelės ir panašūs dirbiniai iš cemento, taip pat prekiniai betono mišiniai. Apie 9 procentus visos Klaipėdos pramonės sudaro maisto gamyba: duonos ir pyrago gaminiai, ledai, saldainiai, margarinas, žuvų gaminiai.

2013 metais iš Klaipėdos apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 7,5 mlrd. litų, tai sudarė 14,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2012 metais, eksportas padidėjo 9 proc.

Daugiausia iš Klaipėdos apskrities eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: plastikų ir jų gaminių (26,6 proc.), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (14,8 proc.), baldų (13,4 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (7,1 proc.), paruoštų pašarų gyvūnams (4,9 proc.). Pagrindinės Klaipėdos apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (13,8 proc.), Švedija (9,5 proc.), Lenkija (7,9 proc.), Jungtinė Karalystė (6,6 proc.) ir Norvegija (6,2 proc.).

2012 metų pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Klaipėdoje sudarė 2,5 mlrd. litų, tai yra 5,9 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI Klaipėdoje išaugo 1,7 proc.

Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 metais siekė 13,9 mlrd. litų ir sudarė 12,2 proc. viso šalies BVP.

Vienam apskrities gyventojui teko 41,7 tūkst. litų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (43,2 proc.) bei pramonės sektoriuose (25,5 proc.).