Klaipėda vienu žingsniu priartės prie tramvajaus

Šiomis dienomis miesto valdžia sulaukė Europos Sąjungos (ES) institucijų patvirtinimo, kad Klaipėda gali pretenduoti į minėtos studijos finansavimą. Dabar Savivaldybės specialistai ruoš dokumentus sutarčiai dėl šio finansavimo.

"Tikimės, kad jau birželį ji bus parengta, tada, sutartį pasirašius, galėsime skelbti konkursą galimybių studijai atlikti. Optimistiniu scenarijumi, jos rengėjas būtų išrinktas rudenį", - "Vakarų ekspresui" teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Europiniais pinigais būtų apmokama apie 90 proc. šios studijos kaštų. Planuojama, kad jie sieks apie 670 tūkst. eurų, Savivaldybei reikėtų prisidėti maždaug 70-ia tūkstančių. Tad, anot S. Budino, yra gera proga pasinaudoti ES lėšomis ir paruošti miestui svarbų dokumentą.

Galimybių studija būtų rengiama maždaug metus.

"Tai - rimtas dokumentas, atsakysiantis į visus klausimus: ir kokias tramvajaus linijas galima būtų įrengti, ir ką reikėtų daryti, ir kiek tai kainuotų", - aiškino Savivaldybės administracijos vadovas.

Pasak S. Budino, studija atsakytų ir į daugelį smulkesnių, tačiau ne mažiau svarbių klausimų, pavyzdžiui, kokios yra komunikacijos po žeme - mat reikėtų tiesti bėgius, o tai ne tas pats, kas pakloti paprastą asfaltą.

Vis dėlto pagrindinis dalykas, kurio siekiama - išsiaiškinti, ar apskritai miestui reikia tramvajaus.

"Nepamirškime, kad ES direktyvos kelia tikslą nuo 2030-ųjų miestų centruose atsisakyti transporto, naudojančio iškastinį kurą. Todėl tramvajus vertintinas kaip alternatyva. Jei jis eitų per senamiestį, čia galėtume uždrausti autobusų eismą.

Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tokią transporto priemonę įsidiegti galima. Pavyzdžiui, į Klaipėdą savo gyventojų skaičiumi labai panašus Olštynas Lenkijoje tramvajaus projektą įgyvendino vos per 18 mėnesių", - teigė S. Budinas.

Olštyne atidarytos trys tramvajaus linijos, o štai Klaipėdoje galbūt užtektų ir vienos - einančios išilgai miesto (pavyzdžiui, Taikos prospekto ir Herkaus Manto gatvės ašimi) ir sujungiančios jo pietinį galą su šiauriniu.

Priminsime, kad idėja nutiesti greitojo tramvajaus liniją Klaipėdoje buvo suformuluota 2001-aisiais miesto Tarybos patvirtintame miesto plėtros strateginiame plane.

2003 metais Savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas parengė visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studiją. Mokslininkai pasiūlė Klaipėdoje nutiesti dvi tramvajaus linijas. Vieną, jungiančią pietinius rajonus su geležinkelio stotimi, kitą - besitęsiančią iki ligoninių komplekso.

2007 metais Klaipėdos apskrities specialistai parengė projektą "Greitojo tramvajaus Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse įrengimas", kuriam pritarė Regiono plėtros taryba. Šio projekto rengėjai pasiūlė tiesti regioninę tramvajaus liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios, taip pat tramvajumi sujungti Klaipėdą su Gargždais, Dreverna ir Kintais.

Apie tramvajų užsiminta ir 2013 metais pristatytoje uostamiesčio ir viso pajūrio ateities vizijoje, pavadintoje "Vakarų krantas". Tąkart atlikta Klaipėdos regiono gyventojų apklausa parodė, jog nemaža dalis gyventojų naudotųsi tramvajumi. Visgi studijos rengėjai konstatavo, kad keleivių srautai būtų nepakankami ir neišnaudotų tramvajaus pajėgumų.

Beje, pastarojoje studijoje buvo įvardintos ir preliminarios sumos, kiek tokio transporto sistemos įdiegimas kainuotų. Studijos autorių teigimu, vienas tramvajaus linija Klaipėda-Palanga vienas kilometras atsieitų apie 50 mln. litų, tad visa 30 km linija kainuotų apie 1,5 mlrd. litų.

Vis tik dabar Klaipėdos valdininkai, remdamiesi to paties Olštyno pavyzdžiu, teigia, kad tokių lėšų nereikėtų - esą ten minėtų trijų linijų tramvajaus infrastruktūros įrengimas atsiėjo 120 mln. eurų ir didžiąją dalį jų sudarė ES fondų lėšos.

ISTORIJA

Klaipėda yra pirmasis ir vienintelis miestas Lietuvoje, kada nors turėjęs elektrinį tramvajų. Jis uostamiestyje buvo paleistas 1904 m. Klaipėdos elektrinės gaminama energija aprūpintas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei atskirais priemiesčiais. Teigiama, kad 1934 m. privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Visgi likviduoti tramvajų buvo nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų nebuvimo jam atnaujinti ir plėsti. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Tramvajus mieste atgaivintas sovietmečiu (1950 m.), tačiau nebuvo populiarus, todėl 1967 m. uždarytas.

OLŠTYNAS Lenkijoje tris 11 km ilgio tramvajaus linijas, atsiėjusias 120 mln. eurų, įsirengė per pusantrų metų.