Klaipėdą papuoš etnografinis medis

Daugiau nei 20 plenero dalyvių iš įvairių valstybių pirmą plenero dieną kaldino atskirus segmentus, kurie sekmadienį sujungti į bendrą etnografinį medį. Pasak organizatorių, kiekvienas dalyvis stengėsi savo dirbiniu atspindėti valstybės, iš kurios atvyko, kultūrą, joje populiarius kalvystės metodus ir formas.

Idėja kaldinti medį buvo suplanuota iš anksto. Plenero organizatorius Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas sakė, jog gaminti dirbinį nuspręsta todėl, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais. L. Leščiauskas pasakojo, jog alinantis karštis šeštadienį buvo rimtas iššūkis kalviams, bet nesutrukdė atlikti planuotų darbų.

„Kalviai dirba su ugnimi, todėl prieš karščio esame įpratę ir jis mūsų neišgąsdino“, – juokavo organizatorius.

Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas teigė, jog šis pleneras unikalus tuo, kuo ir visi kiti anksčiau buvę – unikalus yra dirbinys, kurį kalviai paliks mieste. Anksčiau kalviai plenero metu jau yra nukaldinę Klaipėdai dvi vėtrunges, meilės medį, esantį prie Biržos tilto, tvorelę Danės krantinei. Kurią miesto erdvę papuoš šių metų dovana, dar nežinoma.

Prie Kruizinių laivų terminalo savaitgalį įkurtų kalvių dirbtuvių po atviru dangumi neaplenkė ir klaipėdiečiai bei miesto svečiai. Žmonės būriavosi ne tik prie etnografinio medžio. Čia jiems buvo siūloma įvairių pramogų: nusikalti „laimės vinį“, varinę monetą ar pasagą. Žiūrovai kviesti varžytis didžiausio kūjo laikymo, pasagos metimo, vinies kalimo rungtyse ir stebėti, kaip varžosi patys kalviai: vyko ilgiausios vinies kalimo, metalo pratempimo, metalo kniedijimo, pasagų kalimo rungtys.

Svečiai iš Baltarusijos atsivežė autentiškas viduramžiais naudotas dumples ir demonstravo, kaip kalviai darbavosi tuomet, kai nebuvo technologijų. Jie dirbo ne su geležies, o medžio rūda. Taip gaminant dirbinius, užtrunkama ilgiau ir reikia įdėti daug jėgų.

Praeiviai kviesti pasikalbėti su kalviais, kurie pasakojo apie savo amatą, naudojamus įrankius. Organizatoriai įspėjo nenustebti, kalviams pradėjus kalbėti užsienio kalba, mat šiemet į plenerą atvyko daugiau kalbių užsieniečių nei lietuvių. Iš 21 plenere dalyvavusio kalvio, tik 6 buvo lietuviai.

Nors šiandien kalvystės amatas yra suvokiamas kitaip nei senovėje ir nebėra toks populiarus, tačiau organizatoriai teigė, jog svarbu nepamiršti šio vieno seniausių amatų.

„Tai yra lietuviška, gyva, tikra. Tai dalis mūsų praeities ir dalis ateities, todėl tai, ką paveldėjome iš tėvų, senelių, prosenelių, norime perduoti ateities kartoms“, – teigė L. Leščiauskas.

Nuo 2007 metų Klaipėdoje organizuojamas tarptautinis kalvystės pleneras šiemet vyko jau 9 kartą. Kasmet į plenerą suvažiuoja svečių iš įvairių pasaulio šalių. Šiais metais sulaukta kalvių iš Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Latvijos, Nyderlandų.