Klaipėda nepraranda daugiataučio veido

Miesto gatvėse galime sutikti ne tik mums jau įprastų rusakalbių, bet ir čia gyvenančių bei dirbančių afrikiečių.

Ryškių pėdsakų - be galo daug

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinio darbuotojo Arūno Baublio teigimu, Klaipėda nuo XVIII a. tapo daugiakultūriniu ir daugiataučiu, ne tik dviejų nacijų - vokiečių ir lietuvių - miestu. Jame gyveno įtakingos škotų ir britų bendruomenės, lenkai, žydai, išeiviai iš Austrijos, kuršių auchtonai. Prekybiniai ryšiai čia telkė olandų, danų ir kitų Skandinavijos kraštų pirklius bei amatininkus, turėjusius jų interesams atstovavusius konsulus.

Didesnė škotų invazija Klaipėdoje siejama su 1629 m. Štūmo paliaubomis, sudarytomis tarp Švedijos ir Lenkijos, pagal kurią Klaipėda ir Klaipėdos kraštas, Kuršių nerija, Fišhausenas ir Piluva 6 metams buvo perduoti Švedijos administracijai. Škotų bendruomenės atsiradimas gerokai praplėtė mūsų miesto prekybinius ryšius atverdamas dar nepažintas rinkas. Kai kitų šalių atstovai įgavo lygias pilietines teises, miestas tapo prekybos, laivybos centru, čia susibūrė technologiškai inovatyvūs žmonės. XVIII a. pab. - XIX a. pr. daug dėmesio skirta uosto ir Klaipėdos laivyno kūrimui, susiformavo laivų statyklos.

"Jei 1780 m. uoste buvo tik 8 savi laivai, tai 1801 m. - jau 27. Prie Dangės pakrantės plotai buvo paveldimai išnuomojami anglų firmoms, suklestėjo medienos prekybos firmos, anglai su švedais ir danais plėtojo linų ir virvių gamybą. Jau nuo 1850-ųjų Klaipėdoje naudotos garinės mašinos, atidaryta pirma metalo liejykla. Po 1854 metų miesto gaisro dalis britų kilmės miestelėnų ekonomiškai smuko, kiti išlikusį kapitalą investavo pirkdami dvarus miesto prieigose, ten ir kūrėsi. Kita svetimšalių dalis grįžo į savo istorinę tėvynę", - sakė istorikas.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"