Klaipėdą kankinusios taršos bėdos sugrįžo: palangės juodos

„Praktiškai nebeįmanomas normalus, sveikas gyvenimas Klaipėdos Vitės rajone. Milžiniška oro tarša, be abejonės, ir žemės bei marių“, – piktinosi šiame kvartale gyvenanti Žydruolė. Moteris tikino, kad taršos šaltinis jau trejus metus žinomas – bendrovės KLASCO teritorijoje kraunama metalo rūda atvirame plote.

Per karantiną – uždarais langais

„Dabar karantinas ir būtina sėdėti namuose, neįmanoma net langų atsidaryti. Kuo kvėpuojame?“ – piktinosi moteris.

15min redakciją pasiekė daugybės pasipiktinusių žmonių laiškai. Sportininkų, J.Zauerveino, I.Kanto, Karklų gatvių gyventojai širdo – jų langai pajuodo, nespėja valyti palangių. Karantino metu, kai rekomenduojama likti namuose, jie negali net langų praverti.

Žmonės prisiminė, kaip prieš gerą pusmetį buvo paruoštas raštas prokuratūrai dėl taršos mieste, tačiau jokių pokyčių nematyti.

„Prašau, informuokite, kas daroma, kad tarša mažėtų? Jei nedaroma nieko, tai bent pripažinkite tai ir informuokite visuomenę apie savo neįgalumą tarnauti visuomenės labui“, – į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreipėsi kita klaipėdietė.

I.Kanto gatvės gyventoja užfiksavo, kaip po kelių valandų atrodė nuvalyta palangė: lyg nevalyta mėnesius.

„Kol visi yra namuose prie savo televizorių, kažkas mus nuodija“, – piktinosi moteris.

Paaiškinimas – sugedo monitoringo stotelė

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO pirmadienį dar aiškinosi dėl incidento. Pirminiais duomenimis, negauta duomenų iš monitoringo stotelės, kurioje fiksuojamas galimas aplinkos taršos padidėjimas. Taip bendrovė negalėjo kontroliuoti savo veiksmų.

Tačiau, anot bendrovės atstovų, vyko normali krova. Smulkiąsias daleles esą galėjo paskleisti vyravęs vėjas.

Ši stotelė yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispozicijoje.

Situaciją pakomentavo ir uosto direkcija. „Užfiksuota, kad savaitgalį viena iš šiaurinėje uosto dalyje, greta KLASCO, esanti stotelė nustojo veikti – sugedo pagrindinis įrangos kompiuteris. Uosto direkcija operatyviai perkels oro kokybės matavimo stotelę iš kitos uosto dalies į šiaurinę, tam, kad būtų galima ir toliau prevenciškai stebėti aplinkos kokybę, nes šiuo metu ši zona yra prioritetinė. Norime pabrėžti, kad net ir neveikiant vienai iš trijų oro kokybės stotelių kiekvienas ūkio subjektas privalo atsakingai užtikrinti, kad jo veikla nedarytų jokio neigiamo poveikio aplinkai“, – komentavo uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.