Iki 2008-ųjų valstybė papildomų lėšų skirdavo tik kurortams, t. y. Palangai, Neringai, Druskininkams ir Birštonui. Atsiradus kurortinės teritorijos sąvokai, atsivėrė galimybės gauti lėšų ir ne kurortams. 2007-2008 m. tuo pasinaudojo Anykščiai, Trakai, Zarasai, Strigailiškio ir Palūšės kaimai, dabar ruošiasi Kulautuva, o Klaipėda kol kas miega, nors turi istorinę kurortų tradiciją.
Kulautuva gali, o Klaipėda?
"Kurortinės teritorijos" savokos įteisinimą inicijavo dabartinės Klaipėdos miesto tarybos narė Aldona Staponkienė, atstovavusi uostamiesčiui Seime 2004-2008 metais. A. Staponkienė tuomet ragino nauja galimybe pasinaudoti ir Klaipėdos savivaldybę.
"Tuometinius kurortinių teritorijų reikalavimus būtų atitikusi Antroji Melnragė, Giruliai, Smiltynė, tačiau tuometinė valdžia nesuteikė tam reikšmės, o kitos Savivaldybės buvo gudresnės. Vyriausybė, pamačiusi, kiek atsirado norinčiųjų įteisinti kurortines teritorijas, išsigando, kad projektas gali pernelyg brangiai kainuoti ir sugriežtino kurortinių teritorijų reikalavimus. Dabar kurortinės teritorijos beveik prilygintos kurortams. Klaipėdai praktiškai neįmanoma jų pasiekti... Nors kryptingai dirbant viskas įmanoma", - pabrėžė A. Staponkienė.
Reikalavimus kurortinėms teritorijoms Vyriausybė sugriežtino 2011 m. Vienas iš reikalavimų - turi būti bent vienas iš gamtinių sveikatos veiksnių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis (natūralus mineralinis vanduo, gydomasis purvas, rekreaciniai ištekliai), sveikatai palankus klimatas, vaizdingas kraštovaizdis, sutvarkyta rekreacinė aplinka bei infrastruktūra.
Tačiau net ir sugriežtinti reikalavimai nesumažino Kauno rajono savivaldybės ryžto gauti kurortinės teritorijos statusą Kulautuvai. Ūkio ministras Evaldas Gustas šią savaitę patvirtino, jog kurortinės teritorijos statusas 1 400 gyventojų turinčiam miesteliui gali būti suteiktas jau šių metų rudenį. Beje, Kulautuva tarpukariu buvo laikoma vienu geriausių Lietuvos kurortų, tad Kauno rajono savivaldybė nori atkurti šį statusą.
Rašyti komentarą