Klaipėda - architektų utopijų citadelė?

Praūžus Tarptautinei architektų dienai šios srities žinovų ir miestelėnų paklausėme, kokie nepriklausomybės laikotarpiu Klaipėdoje iškilę pastatai turi išliekamąją vertę, kas gražu, o kas bjauroja senąjį miesto veidą.

Miestas bėga į pakraščius

"Vienu sėkmingiausių laikyčiau apie 2006-2007 metus respublikoje įvertintą kaip geriausiai realizuotą architektės Neringos Blaževičienės suprojektuotą Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos priestatą. Jis modernus, jaukus ir dera su istoriniu paveldu, tik galėjo būti didesnis, nes į kultūrinius renginius plūstantys žmonės nebetelpa", - sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius.

Pasak jo, įdomus yra vienas kontroversiškiausių diskusijų sukėlęs Edgaro Neniškio su kolegomis suprojektuotas 2 kompleksų KD pavidalo pastatas. Ne klaipėdiečiai architektai jį įvertino kaip drąsų ir įdomų žingsnį, nors vietiniai žmonės, istorijos gaivinimo šalininkai, buvo ir yra skeptiški. Bet požiūris keičiasi, ir priimame juos kaip miesto ženklus, vizitinę kortelę. Detaliuosius pastato planus rengė ir su savivaldybe derino klaipėdiečiai.

"Dar vienas "linksniuojamų" darbų yra architekto Algimanto Kančo suprojektuotas juodas pastatas prie Danės. Tai - drąsi interpretacija, langų išdėstymo ritmas keistokas, pasitelktos naujausios statybinės medžiagos", - sakė V. Dapkevičius.

Jis nesutinka, kad reikia vertinti tik "ikoninę" architektūrą. Algimantas Nasvytis yra sakęs, jog yra architektūra kaip ženklas ir kaip fonas, jį išryškinantis. Mažieji statiniai, traukos objektai, jaukios kavinukės, kiemeliai, reikalingi akcentai, geros jungtys ryškiuosius statinius padaro gyvus, sudėlioja akcentus, suteikia gyvybingumo.

"Mano nuomone, labai blogai buvo nevaldomas miesto iškrikimas, kai ikikriziniu laikotarpiu miestas drąsiai plėtėsi į išorę. Daug žmonių investavo į būstus priemiesčiuose ir dabar moka mokesčius rajonams, o važinėja į darbą Klaipėdoje, vaikus į uostamiesčio mokyklas veža. Architektams tas žingsnis buvo pelningas, nors kritiškesni matė, kad tai gali išvirsti į socialinę problemą. Todėl ir turime apleistą miesto centrą, upės pakrantes, ir tik dabar pradedame galvoti, kaip sugrįžti, kur turėtų telktis prioritetinės zonos. Tiek daug yra iš buvusio "pramonės paveldo" išvalytų teritorijų, kaip antai prie Trinyčių, ir ten plyti dykros. Jeigu miesto politikai būtų įvertinę tokias zonas kaip prioritetines, ir skyrę lėšų infrastruktūrai prie jų įrengti, tai investuotojams būtų rūpėję kuo greičiau pradėti tvarkyti centrinę miesto dalį", - sakė V. Dapkevičius.

Jam skaudu, kad "Vaivos" kino teatras, buvęs Herkaus Manto gatvės ašimi, kiti kultūriniai objektai virsta miesto komercine dalimi, į juos einama iš reikalo, kai nori ką nusipirkti, bet ne atgaivos dvasiai.

"Man skaudžiau, kai suniokojami tokie reiškiniai, negu kai iškyla koks pastatas, kurį gali rekonstruoti arba sunaikinti. Kelyje nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikštės nebėra žavios, trauką turinčios erdvės, kur burdavosi žmonės", - sakė pokalbininkas.

Stato ir griauna pats gyvenimas

"Aš nemanau, kad kuriuos nors nepriklausomybės metais iškilusius pastatus reikėtų įamžinti. Nykimo procesas natūralus per amžius, kaip ir senoji piliavietė buvo griauta, deginta, ant jos pamatų pastatyta kita. Kas verta dėmesio? Neturiu labai aiškių išraiškų, bet vienas iš pastatų, kuris man krenta į akį - stilingasis "Pilsotas" Gandrališkių gyvenvietėje. Ir jeigu būtų pastatytas visas kompleksas, kaip buvo suplanuota ir suprojektuota vieno architekto, manyčiau, būtų puiku. Gaila, kad liko tik vienas "pieštukas", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Jo nuomone, yra daugiau įsidėmėtinų, įspūdingų pastatų. Važiuojant Naująja Uosto gatve, grožiesi šiuolaikišku "Limarko" pastatu, įdomiai suprojektuotas viešbutis "Aurora", viena puse pasisukęs į marias, kita - į krantinę.

Bet jis nemano, kad istoriškai šie pastatai turėtų stovėti visą amžių, gal ateinanti architektų karta ką nors patobulins.

"Man taip pat gražus, vykęs yra "Akropolis", iš pradžių buvęs vienoks, dabar - pasikeitęs. Apie buvusį "Vaivos" kino teatrą nieko negaliu pasakyti, buvo siūlomas projektėlis su cilindrais, kuriam nepritarė kultūros paveldo specialistai, bet pastatas bus atstatytas toks, koks jis buvo, tik iš kokybiškų medžiagų. Buvęs architekto Ramūno Kraniausko suprojektuotas brutalizmo stiliaus "Žemaitijos" kino teatras man labai patiko, "fainas" ir dabar. Ir nereikia pergyventi, kad keičiasi šių pastatų paskirtis, toks gyvenimas - jeigu nėra tos kultūros, negi pūdysi juos tuščius. Viskas klostosi natūraliai, per prievartą nieko negali daryti. Jeigu turėtume pinigų, galėtume ir tuos kultūros židinius pasilaikyti", - sakė valdininkas.

Iš gražių architektūros perlų jis išskirtų "Ryžių malūną" Danės krantinėje, o du prie upės esantys raudoni ir vienas naujas juodas pastatas esą tiesiog skamba. Tereikia šiek tiek pasitempti: pasivalyti, įsigyti "naujus batų raištukus". Jis sakė, jog krantinė - superinė, sutvarkyta nepriekaištingai, tai - kaip didžiulė dovana miestui.

Pokalbininkas nelabai norėjo pasakyti, kas iš naujų pastatų jam kelia galvos skausmą, ir pyktis su jų savininkais.

"Klaipėda - superinis miestas gamtos apsuptyje. Sakau, kad architektas - tėtis, mama - statybininkai. Reikia tik statyti iš gerų medžiagų, kad pastatai stovėtų ilgai, ir kad juose būtų daugiau žmonių", - sakė K. Macijauskas.

Nepavyko suformuoti "Sičio"

2009-ųjų pabaigoje "Vakarų ekspreso" surengtuose gražiausio per nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje iškilusio pastato rinkimuose mūsų skaitytojai buvo nusprendę, kad šio titulo yra vertas Dainoros Abelkienės naujas Friedricho pasažo pastatas, padėjęs tašką viso pasažo rekonstrukcijoje.

Antroje vietoje liko blokuoti namai Giruliuose, Turistų ir Palangos gatvėse, sukurti architekto Vytauto Paulionio. Trečioji vieta, klaipėdiečių sprendimu, atiteko "Ryžių malūnui", suprojektuotam architektės Snieguolės Stripinienės. Į penketuką taip pat pateko rusų architekto Dmitrijaus Borunovo suprojektuota cerkvė, stovinti Smiltelės gatvėje, ir klaipėdiečio Rolando Rakevičiaus sukurtas prekybos centras "SBA idėjos namams".

"Architektūroje jūrinės temos nebūna: juokingai atrodytų pastatas kaip gelbėjimosi ratas arba kaip laivas, bet urbanistiškai visada aišku, ar uostas yra šalia, ar jis gerai dirba. Tai parodo krantinės, tiltai, atviri ir gražūs jachtklubai, nuorodos, mažoji architektūra. Pavyzdžiui, Hamburge net katedra papuošta akmeniniais laiveliais, o namų balkonuose daug jūrinių simbolių", - sako D. Abelkienė.

Jos nuomone, gražiausi mūsų miesto pastatai yra Ingridos Kiminiutės Friedricho pasažo viešbutis, Rolando Paleko pastatas M. Mažvydo alėjoje, Vaidos ir Ramūno Atų "Megaplaza" Herkaus Manto gatvėje.

"Donato Rakausko Gandrališkių kūrinys gražus, bet gal per didelis mažam miesteliui. Jeigu būtų baltas, labai smagus būtų ir Šiaurinio rago prieplaukos pastatėlis", - sako architektė.

Pasak jos, miestą darko nesuvaldytas dangoraižių išsimėtymas - per 20 metų tikro "sičio" taip ir nepavyko suformuoti. Vilniuje šiuo klausimu tikrai pasisekė.

D. Abelkienės manymu, galimybių talentingiems kūrėjams visada buvo ir bus, tik jos neatsiveria it kokie sezamai.

"Architektas nėra atnaujintojas. Jis gali sukurti naują kokybę. Ar ji geresnė, ar blogesnė, parodo laikas. Kokia turėtų būti nauja miesto tapatybė, palikčiau aiškintis teoretikams. Man miestas yra gyvas organizmas - ramus arba triukšmingas, gražus arba siaubingas. Man svarbi emocija. O filosofiniams dalykams dabar atsirado labai daug architektų mokslininkų. Jie tai išsiaiškins geriau", - sakė D. Abelkienė, patvirtinusi savo anksčiau išsakytą mintį, kad kuo daugiau atsiduodi intuicijai, tuo mažiau klysti.

Visur reikia saiko

Architektas Ramūnas Kraniauskas, vadinamasis brutalizmo architektūros stiliaus atstovas, pirmasis ėmęsis derinti betoną su natūraliomis medžiagomis, sovietmečiu dirbdamas Statybos ir projektavimo institute suprojektavo Santuokų rūmus, "Žemaitijos" kino teatrą, dėl kurio "amoralumo" budrus pilietis buvo nusiuntęs skundą į Maskvą, sako, kad iš "naujokų" jam gražus Friedricho pasažo statinys, gyvenamasis namas priešais Kalvystės muziejų.

"Juokingas - "ponų kvartalas" Giruliuose, kur kolega Saulius Manomaitis neva pokštų pridarė, vos ne lipdinių ant pastatų, Vaidoto Guogio vila su bokšteliais Melnragėje. Šlykščiausi man yra silikatinių plytų, blokiniai pastatai. Bet jei ramiai pagalvoji, jie buvo statomi, kad žmonės turėtų kur gyventi. Esu prieš hibridus, kai senuosius namus mėginama atnaujinti, ką nors prie jų, o ne šalia jų prilipdyti. Architektūra - gryna kūrėjo profesija, kiek sugebi įdėt meno ir kiek sąlygos leidžia. Yra ir avantiūristų, kurie "ant durniaus" viską daro. Esu už saiką architektūroje, bet ne už tokį minimalizmą, kaip tapyboje, kai dailininkas patepa du plačius brūkšnius, ir - menas", - sakė R. Kraniauskas.

"Bjauriuosi tik vaiduokliais"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Kai žvelgiu pro Rotušės langą, pastatai kitoje upės pusėje man atrodo labai gražūs, nors architektų bendruomenėje yra kitokių nuomonių, ir jos visada skirsis. Friedricho pasažas iš apleisto užkaborio virto pačiu lankomiausiu traukos objektu visoje senamiesčio centrinėje dalyje. Kai būnu akvatorijoje ar grįžtu keltu į Klaipėdą, KD raidžių pavidalo 2 statiniai, sukėlę tiek diskusijų, kaip kažkada Paryžiaus Eifelio bokštas, man akies nerėžia ir širdies neveria, jie tapo Klaipėdos identiteto dalimi. Gandrališkės didžiuojasi aukščiausiu pastatu, bet labai norisi jame gyvybės. "Švyturio" arena išlaiko senosios Klaipėdos dvasią bei spalvinį koloritą, ir puikiai įsilieja į mūsų žemėlapį. Šilutės plente iškilę nedarbingumo ir neįgalumo tarnybos ir sporto reabilitacijos centrai nėra prestižinėje vietoje, bet miestą puošia.
Nėra į akis krintančio naujo bjauraus pastato, kuris būtų miesto vizualinės taršos objektu. Diplomatiškai pasakysiu: man gražūs visi prižiūrimi, sutvarkyti, neapleisti pastatai. Kita vertus, kai reikia statinius ar statybas derinti su miesto bendruomene, prasideda diskusijos, kas gražu ir kas ne. Tada kyla klausimas architektams: kodėl statėm? Palinkėčiau architektams būti atviriems netikėtiems iššūkiams.

Apklausa

Aleksandras
Man gražiausi - 2K pastatai.
Edita
Reikėtų pagalvoti, kas čia tokio gražaus. Pirmiausia man šovė mintis apie "Klaipėdos" viešbutį. Bet čia toks blogiausias variantas. Taip kad tebūnie tuomet visas Šiaurinio rago kompleksas - tai gražiausia vieta, kur gera būti ir leisti laiką.
Rokas
Klaipėdoje tik neseniai gyvenu. Iš naujų pastatų nežinau, kas atsirado, kol kas tai geriausiai "Klaipėdos" viešbutis atrodo. Danės pakrantės pastatus taip pat verta paminėti.
Paulius
Aš iš tikrųjų ne vietinis, studijuoju tik čia. Esu matęs "Akropolį". Viskas čia gražu, juk uostamiestis. Apskritai gražu Klaipėdoj, ir tiek.
Bronė
Kalbant apie namus, tai nauji pastatai dažniausiai užgožia senuosius. Aš taip džiaugiuosi Mažvydo alėja, nes čia netoliese vaikystę praleidau. Kai dabar žiūriu, kokia ji graži, taip gera pasidaro.

Kalbino Giedrė PESECKYTĖ