Kiemsargius viršininkai išnaudoja asmeniniams tikslams?

"Principas toks: jeigu darbo metu su valdišku transportu nedirbsi viršininkui asmeniškai, turi eiti lauk. Kai aš atsisakiau važiuoti ruošti jam malkų, pasipylė kaltinimai, kad blogai dirbu, nors prieš tai direktorius mano darbu buvo patenkintas", - pasakojo kiemsargiu irbęs BĮ Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centre, vadinamajame dviračių treke Pranas (pavardės neviešiname, vardas pakeistas).

"Mus pasikvietė ūkvedys, visus tris kiemsargius, ir pradėjo aiškinti, kad mes nepadarome to, nepadarome ano. Kai jo paklausiau, o kas jam malkas supjauna, mus išvadino debilais. Ar gali viršininkas taip elgtis", - klausė kitas darbininkas Petras (pavardės neviešiname, vardas pakeistas), dirbęs tame pačiame bazių valdymo centre.

Vyrai tvirtino, esą darbo metu su valdiška mašina turėjo parvežti ūkvedžiui malkas, jas supjauti ir nuvežti į jo kiemą. Kitas dalykas, buvo nupirkta nauja mašina, kad kiemsargiai galėtų važiuoti į objektus, o ūkvedys esą ją naudoja savo reikalams, važiuoja namo.

Pranas sakė dėl situacijos, kad viršininkas liepia pjauti jo malkas, kalbėjosi su advokatu. Šis patarė jam kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir nurodė pareigūno pavardę. Ir šiaip galvojo vyrai, ir taip, bet taip daugiau niekur ir nesikreipė. Nuleido garą redakcijoje ir viskas.

Atsirado "išdavikas"

Pasak vyrų, viskas buvo gerai, bet tarp jų atsirado vienas "išdavikas", viršininko draugelis ir patikėtinis. Kai Pranas, neapsikentęs, tam "išdavikui" tiesiai į akis pasakė prie visų, kad jis blogai elgiasi, tada staiga visi darbininkai valdžiai pasidarė labai blogi žmonės ir du buvo priversti išeiti, o Praną buvo ruošiamasi atleisti todėl, kad jis esą neprižiūri želdinių. Pokalbininkai aiškino išeiną iš darbo dėl to viršininko draugelio "išdaviko".

"Visą laiką gerai susitvarkiau su darbu pats vienas ir vasarą, ir žiemą. Per savaitę tik kartą atvažiuodavo viršininkas, nes žinojo, kad visada būsiu.

Tik vieną kartą pavėlavau į darbą, kai per Rimkus pravažiuoti buvo neįmanoma. O taip būdavau 6.30-7 val. darbe, su šluota ledą valau, druską pilu. Skaudu, manau, kad dirbau sąžiningai", - kalbėjo Pranas.

"Sunku dirbti. Prašai, prašai, kad sutvarkytų traktorių, bet niekam tai nerūpi", - aiškino Petras. "Pradėjau pjauti žolę, nutrūko žoliapjovės diržas, tai visą mėnesį nesugebėjo traktoriaus suremontuoti, nors tai buvo trijų dienų darbas. O paskui aiškina, kad aš neprižiūriu stadiono", - pridūrė Pranas.

Pranas dar neišėjo, nes turi nedarbingumo lapelį, bet sakė nebegrįšiąs, nes darbas labai sunkus, objektų daug, visur siunčia, reikia dirbti su žoliapjovėmis, kas jam per sunku. Jam teko kovoti ir su narkomanais, ir vienos mokyklos chuliganais. Vienas kalnelis, esantis netoli Užimtumo tarnybos pastato, buvo labai mėgstamas narkomanų - buvo sulindę į krūmus. Pranas eidavo jo valyti kartą per savaitę apsimovęs tokius batus, kad padai būtų neperduriami, ir parsinešdavo po du kibirus ir švirkštų, ir pampersų, ir ko tik jis nerasdavo. "Kai pradėjau dirbti, ant to kalnelio žolė buvo iki juosmens. O kai ją nupjoviau, narkomanai pasitraukė", - pasakojo Pranas.

Įsivaizduoja galintys dirbti kelias valandas

"Malkas mes pjauname treke. Turime daug malkų pjovimo darbų. Parke nuardėme supynes, jas reikia pjauti. Trekas turi drenažo sistemą, kurią mes privalome dengti. Kadangi medienos nebeperkame, dengiame visokiomis "šiukšlėmis". Suorganizuoju kokios nors senos medienos iš statybų. Atvažiuotumėte dabar, pamatytumėte, koks kalnas medienos iš išardytų parko žaidimų aikštelių. Mes ją irgi supjaustysime. Gal kažkam atrodo, kad malkos viršininkui pjaunamos", - apie malkų pjovimą neva jo asmeniniams tikslams pasakojo BĮ Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Algis Kazlauskas.

Vadovo teigimu, su kiemsargiu Pranu konfliktas įvyko todėl, kad jis nepaeina ir nepadirba. "Incidentas įvyko todėl, kad jie įsivaizduoja, jog 13 val. jie turi eiti namo, nes mokamas tik minimumas. Darbindamiesi nelabai suvokia, ką jie turės dirbti. Kiemsargį turėjome tik vieną ir dabar jis serga. Turėjo vykti regbio varžybos, o jis žolės nupjauti negali, nes nepaeina. Arba, sakykime, nedirba, nes šluotos kotas nulūžo. Negi dar kas nors turi aptarnauti kiemsargį? Žmonės įsivaizduoja, kad atėję gali patys nusistatyti darbą, nesupranta, kad mes aptarnaujame ne tik sporto bazes, bet ir parką, ir golfo, ir futbolo aikšteles, mokyklų aikštes ir stadionus. Turime labai daug objektų.

Ne tik pas mus, bet ir kitose įmonėse konfliktų kyla todėl, kad žmonės įsivaizduoja, jog už minimumą jie gali padirbti dvi tris valandas ir eiti namo. Kai pasakiau, kad reikės dirbti 8 valandas, iš karto konfliktas. Jie sako įsidarbinę sporto bazėse, o ne parke ir t. t.", - pasakojo A. Kazlauskas.

Jo teigimu, surasti kiemsargių šiais laikais nėra sunku, bet Užimtumo tarnyba atsiunčia kartais tokius kandidatus, kad jiems apsilankius reikia vėdinti kabinetą.

Žodis "išdavikui"

Pakalbinome ir vadinamąjį išdaviką (pavardės neviešiname). Jis tvirtino, kad minėti vyrai nenorėjo dirbti. "Prašė šefas, kad dirbtumėme kitoje vietoje. Jis išeina pietauti, jie pabėga.

"Aš dirbdavau, o jie ant manęs už tai pykdavo. Štai jums ir visas konfliktas. Todėl jie mane ir vadino išdaviku. Jų kalba buvo tokia: mažai moka, tiek ir tedirbame. Pats prašiau, kad juos priimtų į darbą. Nesuprantu, kaip žmonės tiek sąžinės neturi, dar skundžiasi", - kalbėjo vyras.

Paklaustas, ar viršininkas vertė juos dirbti savo asmeninius darbus, atsakė, kad tai visiška nesąmonė. Jis mano, kad tie vyrai taip kalbėdami tiesiog keršija, ir viskas. "Mes parsivežame įvairių padėklų, štai jums ir malkos. Mums juk priklauso aptarnauti visus stadionus, o jie nenorėjo dirbti", - sakė jis.

Vyras teigė, kad dabar atėjo nauji darbininkai, gerai dirba, visi patenkinti ir jokių problemų nekyla.

Kiemsargiai skundžiasi mažai

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys sakė, kad neseniai į inspekciją kreipėsi kiemsargiai dėl neteisingų santykių darbe. Jis yra paskyręs inspektorius tirti situaciją vienoje bendrijoje. Iš Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro skundo negauta. Pasak vedėjo, skundų dėl kiemsargių darbo pasitaiko, bet tikrai jų nėra daug, palyginti su statybų, suvirinimo, krovos darbais.

"Kiemsargis gali dirbti tik tame objekte, su kuriuo yra sudaryta darbo sutartis, nebent prireiktų ką nors parvežti iš parduotuvės. Kai tikriname, dažniausiai žiūrime, kaip yra suplanuotas kiemsargių darbas.

Kai darbdavys sutaria su darbuotoju, jie visada randa optimalų darbo variantą. Jeigu atsiranda trintis, tada prasideda...

Mes atėję vidinių bendravimo klausimų neišspręsime. Labiausiai, ko mes pasigendame, yra bendravimas. Jeigu darbdavys davė kokį nors papildomą darbelį, žmogus tuojau pat reaguoja, kad esą jam tai nepriklauso. Kalbant apie kiemsargių darbą, sutartyje kiekvieno niuanso juk nenumatysi. Priimant į darbą kiemsargį, reikia su juo aptarti visus niuansus, kurie gali atsirasti šitame darbe", - sakė jis.

Šiurkštus pažeidimas

Jeigu viršininkas verstų kiemsargį dirbti jam asmeniškai, V. Ročio teigimu, tai jau būtų šiurkštus pažeidimas, tačiau tai įrodyti labai sunku. Jeigu taip nutiktų, darbuotojas tuojau pat turėtų skambinti į Darbo inspekciją, kuri tokiu įvykiu tuojau pasidomėtų. V. Ročys pasakojo, jog būna ir taip, kad darbuotojas kelerius metus važinėja dirbti pas darbdavį, o paskui supyksta dėl ko nors ir skundžiasi. Inspektoriaus teigimu, tam reikia priešintis nuo pirmos darbo dienos.

"Jeigu darbdavys labai norės atleisti darbuotoją, jis ieškos būdų, kaip prisikabinti. Kai pradedame tirti skundus, kartais randame negražių dalykų. Daromas toks psichologinis spaudimas, kad žmogus nebenori kentėti, pats išeina iš darbo. Tai įrodyti labai sunku, nes retas kuris kitas darbuotojas liudija tai. Buvo toks atvejis, mes "ant karštųjų" nulėkėme į vietą, o darbdavys sako: "Aš nežinau, ko jis pas mane atvažiavo." Negana to, jis dar parašė tarnybinį raštą, kad to darbininko nėra vietoje darbo metu", - pasakojo skyriaus vedėjas.

Įrodyti, kad darbdavys savo pavaldinį vadina debilu, labai sunku. Savaime suprantama, kad tokie žodžiai yra neleistini, ir darbuotojui turi būti rodoma pagarba. Bet įrodyti dažnai Darbo inspekcijai nepavyksta. "Mes atvažiuojame, bandome aiškintis. Jeigu jie kalbėjosi tik dviese, nieko net teisme neįrodysi, nebent būtų liudininkų. Žinoma, pasitaiko vienas kitas sąžiningas žmogus, kuris liudija. Būna, kad ir darbuotojas aprėkia darbdavį, susiduriame su įvairiais atvejais, tačiau vis dėlto dažniausiai darbdavys elgiasi nepagarbiai", - sakė V. Ročys.

Jeigu įrodoma, kad pažeistas įstatymas, darbo teisė, darbdaviams skiriamos baudos yra nuo 80 iki 880 eurų.