Keičiami liftai priminė senelių globos problemas

Redakciją pasiekė žinia, esą Klaipėdos miesto globos namuose atliekamas remontas tam tinkamai nepasiruošus. Jų gyventojai, turintys ribotas judėjimo galimybes, negali išeiti iš kambario net tada, kai karšta. Jie nėra apsaugoti nuo triukšmo ir dulkių. "Gal buvo galima sudaryti patogesnes sąlygas globotiniams, tik niekas tuo nepasirūpino, nes jie "antrarūšiai", - tvirtina laiško redakcijai autorius.

Nuvykę į Klaipėdos miesto globos namus Žalgirio gatvėje jokio baisaus vaizdo neišvydome - tinkas tikrai nebyra ant senelių galvų. Nepatogumų kyla tik dėl keičiamų liftų. Viename korpuse darbai pradėti prieš porą savaičių - išėmus liftą vyksta šachtos remonto darbai. Maždaug po poros savaičių bus pradėti ir kito korpuso lifto keitimo darbai. Visus darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Nors pastatas Žalgirio gatvėje yra tik trijų aukštų, liftas šių namų gyventojams yra labai reikalingas. Visgi globos namų gyventojai per daug nesiskundžia - jie supranta, kad turi pakentėti, nes ateityje turės kur kas geresnį liftą.

Liftą keisti būtina

Klaipėdos miesto globos namų direktorius Ginteris Harneris (Ginter Harner), šiai įstaigai vadovaujantis jau daugiau kaip 10 metų, pasakojo, jog per 16 metų nebuvo atlikta jokio rimtesnio remonto, išskyrus kai kuriuos pertvarkymus ir perdažytą fasadą.

"Padedant Klaipėdos miesto savivaldybei atsirado galimybė pakeisti mūsų senus liftus žymiai modernesniais, saugesniais, naudojančiais mažiau energijos, o svarbiausia - didesniais", - džiaugėsi direktorius ir pridėjo, jog liftų keitimas - vienintelė didesnė Savivaldybės investicija. Ji organizavo ir rangos darbų konkursą.

Mažų globos namų liftų technologija buvo pasenusi. "Senieji liftai labai dažnai strigo ir gedo. Tikrai reikėjo kažką daryti. Ačiū Dievui, gavom pinigų ir galime juos pakeisti. Mes tuo labai džiaugiamės. Gerai jau vien dėl to, kad galėsime saugiai perkelti žmones į greitosios pagalbos automobilį. Iki šiol turėdavome nešti. Beje, į lanksčiuosius neštuvus ne visus galėdavome paguldyti. Neštuvus reikia tempti laiptais, o pas mus dirba vien moterys", - pasakojo direktorius.

Pastangos palengvinti situaciją

Globos namų direktorius neneigia, jog šiuo metu situacija nėra gera. Gyventojai kurį laiką nebus vedami į lauką. Tie, kurie gali judėti su vaikštynėmis, taip ir daro, tačiau sunkiai judančius tenka lydėti į apačią. Visgi dalis nejudančiųjų ir anksčiau nebuvo išvežami, mat jų negalima net pasodinti. Galintys sėdėti anksčiau buvo vežami liftu, tačiau dabar turės sulaukti remonto pabaigos.

Direktorius neįsivaizduoja, kas galėtų mažiausiai 4-5 žmones iš vieno aukšto nunešti į apačią, per pietus užnešti į viršų, o paskui vėl nunešti į apačią. Globos namuose dirbančios moterys nepajėgios to padaryti. "Man šiek tiek keista, kad žmonės, sutelkę dėmesį į vieną savo artimąjį, nemato kitų 80 gyventojų interesų. Jie turbūt nemato ir to, kokias paslaugas suteikia darbuotojai. Norėčiau juos užstoti. Neturime tokios galimybės dirbti su kiekvienu gyventoju individualiai. Be to, vienas žmogus negalėtų jo išnešti į lauką, reikėtų kelių", - sakė G. Harneris.

Globos namų direktorius sakė, kad buvo ieškoma galimybių šiuo laikotarpiu padėti gyventojams. Buvo vertinamos laiptų pakopos (žingsniavo robotukas išlaikydamas horizontalią padėtį), ar jos būtų saugios. Padėti lentas ant laiptų, kad būtų galima nuvežti vežimėlį, nesiryžta, nes baimintasi nelaimingų nutikimų.

Tikėtasi, kad kuriam laikui namų gyventojus pasiims artimieji, tačiau neatsirado galinčių tai padaryti. Galvota ir apie savanorių pagalbą. Tačiau, pasak direktoriaus, tai taip pat nemenka rizika.

"Savanorius reikėtų supažindinti su darbų sauga, bet jie vis tiek nebūtų atsakingi asmenys. Mes negalime elgtis kaip namuose. Jeigu kaimynas kaimynui padėdamas suklups, tai visai kitas dalykas. Mes negalime pasakyti artimiesiems, kad jie patys turi nešioti savo žmones. Jie negalėtų užtikrinti saugumo. Galų gale turi būti užtikrinta ir tų žmonių, kurie teikia pagalbą, sveikata - pakels ne taip koją, ranką, pasitemps nugarą, pasekmės gali būti liūdnos", - aiškino direktorius.

Todėl verčiamasi paprasčiau: atidaromi langai, kad žmonės galėtų pakvėpuoti grynu oru, organizuojami papildomi užsiėmimai, kineziterapeutas ateina į kambarį ir t. t.

"Niekur nedingsi. Reikia pakentėti. Juk kai renovuojami didžiuliai namai mieste, jų gyventojai irgi kenčia dėl nepatogumų. Mes labai stengiamės, kad liftų keitimo darbai būtų padaryti kuo greičiau. Kalbamės su rangovais. Planuojame baigti iki šių metų pabaigos. Bent jau taip numatyta sutartyje su rangovais. Vis dėlto liftai yra pavojingų įrenginių sąraše. Viskas turi būti labai atsakingai padaryta. Tikrai nenorėčiau, kad jie nukristų. Tikrai nenorėjau, kad senieji liftai dar ilgiau dirbtų, nes tie nuolatiniai gedimai nieko gero nežadėjo. Jeigu kas būtų nutikę, būtų buvęs kaltinamas direktorius, kad nesiėmė būtinų priemonių", - sakė G. Harneris.

Gyventojai nesiskundžia

Lankydamasis senelių namuose negali atsikratyti slogaus jausmo. Ne dėl neva neprižiūrimų žmonių, o jų ribotų galimybių. Eidami koridoriumi pastebėjome ne vieną neįgalųjį pro langą stebintį lietų. Prie staliuko susėdę senoliai ir neįgalieji su socialine darbuotoja žaidė domino.

"Aš niekam nesiskundžiu. Net nežinau, kad yra liftas. Gyvenu čia trečią savaitę. Pats galiu išeiti į lauką. Man čia geros sąlygos. Mano namai Naujakiemio gatvėje. Gal man tos medicininės priežiūros reikia, todėl dabar čia gyvenu", - kalbėjo 73 metų Leonas. Tačiau direktorius sakė, kad jis globos namuose gyvena jau visą pusmetį.

"Mane su vežimėliu įveždavo į liftą, nuleisdavo ir išveždavo į lauką. Dabar jau neišeisiu, bet tikrai dėl to išgyvensiu. Čia visai neblogai gyvenu, kartais nuveža pasportuoti. Ir valgyti skaniai duoda. Sutinku pakentėti, kol bus naujas liftas", - sakė 92 metų Birutė.

Sutikome draugo Giedriaus atėjusią aplankyti savanorę Sandrą. "Tiesiog noriu padėti žmonėms. Su Giedriumi draugauju 4 ar jau net 5 metus. Jis labai džiaugiasi, kai ateinu. Studijavau socialinius mokslus ir šiuose globos namuose atlikau praktiką, tada ir susipažinau su juo. Socialinio darbo jau nebedirbu, bet ateinu jo aplankyti. Mes dažnai ir susiskambiname, papasakojo kaip ir kas tuose namuose vyksta, bet kad kuo labai skųstųsi, tikrai taip nėra", - pasakojo kartą ar du per mėnesį draugo aplankyti ateinanti Sandra.

Paklausta apie skundą, mergina ėmė šypsotis ir sakė, jog situaciją žinanti. "Giedrius dažnai į lauką važiuoja. Bet jis man sakė, kad jam ta problema netrukdo. Jis turi planšetę, naudojasi internetu, kas jam. Sako esąs suaugęs žmogus ir galįs pakentėti kurį laiką, nes žino, kad paskui bus geriau", - aiškino mergina.

"Man viskas gerai, blogai tik, kad toks gimiau. Tėvai mirė. Remontas, žinoma, blogai, būdavau dažnai vasarą vežamas į lauką, o rudenį ir žiemą - ne. Suprantu, kam remontas reikalingas - kad mes ateityje turėtume normalų liftą. Todėl dabar turime pakentėti. Čia mažai kas keičiasi, bet dabar labai laukiame to naujo lifto", - sakė 14 metų globos namuose gyvenantis 38-erių Vytas.

Dešimtys senukų laukia eilėje

Pasak G. Harnerio, Klaipėdos mieste senelių priežiūros problema gana aštri. Nebūna nė dienos, kad kas nepaklaustų, kaip galima patekti į Klaipėdos miesto globos namus. "Nežinau, ar reikėtų verkti, ar džiaugtis, kad į mūsų globos namus yra nuolatinės eilės. Stovintieji jose skaičiuojami dešimtimis. Deja, laisva vieta atsiranda tik tada, kai kuris nors gyventojas miršta. Jis gauna ilgalaikę globą ir gyvena iki amžiaus galo. 82 žmonės yra mūsų maksimumas. Daugiau jau jokiu būdu negalime priimti, nebūtų kur apgyvendinti", - sakė direktorius.

Pagal šiuolaikinius reikalavimus plėsti Klaipėdos miesto globos namų negalima, mat vienas Vyriausybės nutarimas nurodo, jog globos namai neturėtų būti plečiami. Priešingai, norima mažinti gyventojų skaičių tokiuose namuose.

Už gyvenimą šiuose namuose globotinis moka 80 proc. savo pajamų, nepriklausomai nuo jų dydžio. Kitą dalį dengia Savivaldybė, dalis mokama iš Socialinio draudimo fondo.

"Kito kelio nėra"

Audra DAUJOTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė
O ką galima padaryti? Juk keičiame du senus liftus į naujus ir brangius tam, kad senelius galėtume vos ne su lova išvežti į lauką. Manau, darome labai gerą dalyką. Gaila, taip stengiamės, norime padaryti geriau, bet vis tiek sulaukiame žmonių nepasitenkinimo.
Kito būdo įrengti liftą nėra. Skubame, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Kaip tai nepasiruošę pradėjome remontą? Tiesiog neturime kur iškelti gyventojų. Tuose namuose Žalgirio gatvėje visos vietos užimtos ir eilė jau laukia. Tiesiog reikia pakentėti. Kito kelio nėra.
Puikiai suprantame, kad uostamiesčiui tų globos namų neužtenka. Todėl ir planuojame statyti naujus 80 vietų senelių namus Melnragėje. Šią savaitę jau atrinksime tinkamą projektą. O paskui prasidės statybos. Manome, per dvejus metus pastatys.
Mes savo žmones siunčiame ir į "Carito" senelių namus, kuriuose yra 40 vietų. Jiems taip pat apmokame dalį pragyvenimo išlaidų. Jeigu sutinka, mes juos galime siųsti į tokius namus vos ne visoje Lietuvoje. Jau atsiranda ir privačių senelių namų, ir į juos siunčiame savo žmones, kuriems dalį išlaidų dengia Savivaldybė. Baisios tragedijos nėra. Eilė pastačius naujus namus sumažės, bet poreikis vis tiek didės, nes visuomenė sensta. Didesnis ar mažesnis senelių namų poreikis bus nuolatos.
Nepasakyčiau, kad senelių sparčiai daugėja, manau, vis daugiau jų artimųjų pasiryžta naudotis tokia paslauga. Anksčiau tai buvo lyg ir gėda atiduoti artimąjį į senelių namus, apie juos kalbėti būdavo tabu. Dabar vis daugiau dirbančių žmonių supranta, kad tuose namuose jo artimajam sudaromos visai geros sąlygos. Namuose dirbantys žmonės neturi tokių sąlygų - juk reikia specialių lovų ir nuolatinės priežiūros.