Kapitono SOS išjudino klerkus

Tvirtinama, jog "imamasi visų įmanomų priemonių, kad bendrovei priklausančių laivų įgulos galėtų apsirūpinti būtiniausiais ištekliais ir saugiai grįžti į Lietuvą".

Liko tik viešumas

Vėlų ketvirtadienio vakarą su redakcija susisiekęs kapitonas S. Mačiukas pasakojo, jog sutrikus kuro tiekimui būtinosioms laivo reikmėms jo liko mažiau nei dviem parom. Tada laive ne tik nebeliks elektros, bet ir dėl karščių labai greitai suges visi maisto produktai.

"Nuo gegužės 8-osios, kai buvo areštuotas laivas, kuro po 25 tonas gaudavome periodiškai. Tad galėjome užtikrinti laivo gyvybingumą. Dabar pirmąkart susiklostė tokia katastrofiška situacija, tad tikimės, kad nors viešumas padės, kad pagrindinis "Laivininkystės" akcininkas Susisiekimo ministerija susitartų su įmonės kreditoriumi SEB banku dėl kuro tiekimo", - sakė kapitonas.

S. Mačiuko žiniomis, dar liūdnesnė padėtis yra Dakare (Senegalas) dėl arešto įstrigusiame kitame LJL laive "Raguva". Jai degalai galėjo baigtis jau penktadienį, o šio laivo įgula ketina jį palikti.

"Turime ir techninių problemų. Yra generatoriaus gedimas, bet pagal paskutinius pranešimus būtinos detalės ir remonto komanda mus turėtų pasiekti pirmadienį. Aišku, jei tik bus sumokėta ir už detales, ir už darbą", - kalbėjo kapitonas.

Jo vadovaujamas laivas yra pakrautas ir turėjo dar gegužę išplaukti į Pusiaujo Gvinėją.

"Jei net ir išsispręs visa ši situacija ir areštas bus panaikintas, prieš išplaukiant norisi gauti garantijų, kad neužstrigsime Afrikoje, kad bus tiekiamas kuras, maistas", - apie nuotaikas laive pasakojo kapitonas.

S. Mačiuko žiniomis, "Voruta" ir "Raguva" yra areštuotos dėl 420 tūkst. eurų siekiančių LJL skolų.

Avarinis režimas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ketvirtadienio vakarą į "Vakarų ekspreso" skambutį neatsiliepė, tad sužinoti, ar jis yra informuotas apie tokią situaciją, nepavyko. Tuo metu tarptautinės transporto darbininkų federacijos (ITF) inspektorius Lietuvoje Andrejus Černovas sakė jau žinąs apie tokią Lietuvos jūrininkų padėtį ir darantis viską, kas įmanoma.

Penktadienio rytą ministras ir toliau telefonu neatsiliepė. LJL reikalus kuruojantis ministerijos kancleris Tomas Karpavičius laiko pakomentuoti situaciją nerado. LJL valdybos pirmininkas viceministras Saulius Girdauskas irgi buvo saugiai pasislėpęs už savo referentės. LJL laikinasis vadovas Valerijus Adamonis taip pat visą dieną buvo nepasiekiamas. Ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyrius į prašymą padėti susisiekti su ministerijos vadovybe reagavo tyla.

Tik jau pasibaigus oficialiai darbo dienai buvo išplatintas ministerijos pranešimas, kad buvo skubiai sušaukti LJL stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiai.

"Priimtas sprendimas derėtis su banku dėl papildomo finansavimo. Vyriausybė, valdanti 56,66 proc. LJL akcijų, neturi galimybės finansiškai gelbėti šios įmonės, nes valstybei tiesiogiai remti verslo įmones draudžia Europos Sąjungos teisė. Tačiau Susisiekimo ministerija ir AB SEB bankas sutarė, kad bendrovei palankiomis sąlygomis bus suteiktas trumpalaikis kreditas, būtinas laivų įguloms apsirūpinti maistu, degalais, draudimu ir kitomis skubiai reikalingomis priemonėmis", - rašoma pranešime.

Vakare pavykus susisiekti su V. Adamoniu, šis teigė negalintis nieko komentuoti plačiau, bet tvirtino, kad kuras laivams tikrai bus patiektas.

S. Mačiukas vakar vakare sakė sulaukęs tik žinių, jog pinigai turėtų pasiekti kuro tiekėjus, tačiau paties kuro vakar vakare dar nebuvo, tad laive įjungtas avarinis režimas.

"Dėl muitinės procedūrų pinigai tikriausiai pasieks tik pirmadienį. Iki tol avariniu režimu ištempsime. Taip pat kartu su agentu aptarėme galimybę elektrą pasijungti nuo krantinės. Tačiau toje, prie kurios stovi "Voruta", viskas yra užkonservuota. Žiūrėsime, kas pavyks greičiau - ar gauti kuro, ar pasijungti elektrą", - sakė kapitonas.

Informacija

Lietuvos piliečių sąjunga, asociacija Jūrų kapitonų klubas, Lietuvos jūrų sąjunga., NVO "Klaipėdos piliečiai", asociacija "Jūros veteranai" kreipėsi į šalies prezidentę, kad ji padėtų "išgelbėti nacionalinę laivybos kompaniją".

"Valstybė palieka šią įmonę likimo valiai, visą naštą užkraudama ant darbuotojų pečių. Jūrinė visuomenė labai sunerimusi dėl AB "Lietuvos jūrų laivininkystės" stūmimo į bankrotą. Mūsų nuomone, beveik peržengta riba, už kurios prasidės negrįžtamas įmonės sunaikinimas. Sunaikinus mūsų valstybinį jūrų laivyną iškils klausimas: ar reikalingos bus jūrinės institucijos, ar išliks Lietuva jūrine valstybe?" - rašoma šiame kreipimesi.