Kandidatai į Klaipėdos merus išskyrė tris bėdas

Laidoje dalyvavo šiuo metu apklausose pirmaujantys penki kandidatai: TS-LKD partijos narė Agnė Bilotaitė, Liberalų sajūdžiui atstovaujantis Simonas Gentvilas dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, LVŽS iškeltas Arvydas Vaitkus bei Centro partijos deleguota Nina Puteikienė.

Kokios problemas slegia dabartinę Klaipėdą?

Diskusijoje kandidatų į merus klausta, kokias jie mato didžiausias šiuo metu esamas miesto problemas, kur jų žvilgsnis kryptų pirmiausia.

Bene visi kandidatai buvo vieningi ir bedė pirštu į tris pagrindines bėdas – žmonių mažėjimas mieste, ekologinės problemos ir miesto infrastruktūra, kurios krizę simbolizuoja „mirštantis senamiestis“.

A. Bilotaitė. „Pagrindinė problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, per 10 metų miestas neteko 36 tūkst. gyventojų. Antra, tai ekologinės problemos, kurios šią vasarą ypatingai išryškėjo ir tarša, kuri yra iš uosto įmonių yra didžiulė. Jei kalbėtume apie skaičius, jie rodo, jog miestas „pirmauja“ pagal žmonių mirtingumą pagal ligų, susijusių su kvėpavimo ligomis skaičių. Trečia, išskirčiau žmonių gyvenimo kokybę, kur dėmesys krypsta į gyvenamuosius kvartalus, parkavimo problemas ar sutvarkytą infrastruktūrą. Žinoma, viena didesnių problemų – miręs senamiestis, kuomet kiekvienam atvykusiam į Klapėdą matomas ištuštėjęs miestą, ypač ne vasaros sezonu ir tai yra dėl neryžtingų politinių veiksmų“.

S. Gentvilas. „Mano nuomone, mieste didelė paauglystės problema, nes 18-kos sulaukęs asmuo, amtome, pasirenka ne Klaipėdą. Darosi vis sunkiau pritraukti į miestą talentingą ir gabų jaunimą, per pastarąjį dešimtmetį mūsų aukštosios mokyklos perpus neteko studentų, vadinasi miestas neatsinaujina, nėra jauno žmogaus, nebus ir darbo vietų ir miesto patrauklumo. Reikia spręsti aukštojo mokslo patrauklumo klausimą. Antra problemą išskirčiau senamiesčio, konkrečiau turizmo problemą – visas turizmas mieste yra visiškai sezoninis, esame susikoncentravę į keletą festivalių, trūksta regioninio oro uosto, kuris pastaruoju metu paliktas savieigai. Trečia bėda, žvilgsnis į šeimas, kurios renkasi gyvenimą ne mieste, o užmiestyje vien todėl, kad nesulaukia patrauklių gyevnimo sąlygų. Reikia tokios aplinkos, kad miestas taptų patrauklus ne tik tėvams, bet ir penkiamečiam vaikui“.

V. Grubliauskas. „Na, jeigu pasakysiu, kad viskas gerai, ko gero, nuvilsiu. Taip, miestas turi didelį potencialą, tą rodo skaičiai ir faktai. Savivalda yra gerai vertinama kitų miestų kontekste. Klaipėda, vienintelis miestas, kuris identifikuoja problemas, bet ir sukuria strategiją. Demografinė problema yra viena iš pirmųjų, ekonominė situacija yra pakankamai sudėtinga, tačiau šiandien galime pasakyti, jog turime suvaldymo mechanizmus. Iki 2030-metų plane yra numatyta 40 tūkst. daugiau gyventojų, 25 tūkst. naujų darbo vietų, dvigubai didesnis atslyginimas. Tai yra gairės, kurios yra nubrėžtos ir patvirtintos, kuriam įgyvendinti bus pareiga, nesvarbu, kas taptų miesto meru“.

A. Vaitkus. „Visų pirma Klaipėdos mieste yra nuveikta daug gerų darbų, tačiau šiandien tenka išgirsti, kad žmonės nejaučia atjautos žmogui. Per mažai bendraujama su jautriausiomis sferomis ir šie klausimai yra nesprendžiami. Suvokiu, žmonių dalį, kuriems nesukūruss patrauklios infrastruktūros ir gyvenimo mieste, daugelis keliasi į užmiestį. Visa dalis miesto, kuri yra iki Plaangos plento turėtų būti miesto bendra visuma, tai galėtų apspręsti ir bendros transporto sistemos. Antra, Klaipėdoje turime rimtą problemą su aukštuoju mokslu, universitetui tikrai reikėtų labai rimtų pokyčių. Trečia, bendraujant su žmonėmi iš daugelio sričių, pastebima, jog mieste trūksta sisteminių planų, tuomet kyla labai daug pagrįtų klausimų apie skaidrumą bei atsiskaitomybė prieš visuomenę, ko ir reikėtų palinkėti naujai miesto tarybai“.

N. Puteikienė. „Pagrindinė miesto problema – demokratijos problema. Mes per 24 vienos partijos valdymo metus nugyveno miestas nugyventas. Mes turime daug dalykų – uostas, pakrantė, galimybė vystyti turizmą, pats miestas ir senamiesti yra labai gražus, tačiau tai pranyke ūke. Kodėl? Susiformavo toks verslo, pinigų, stambiojo kapitalo ir politikos elitas ir juos aptarnaujantys kultūrininkai ir todėl miestas nepasiekia norimų dalykų. Dažnai į Klaipėdą atkeliauja šviesų festivalio kažkoks objektas iš Italijos u 250 tūkst. eurų. Kodėl mes negalime tų pinigų palikti Klaipėdos menininkams. Aš už tai, kad mes ugdytume savo miesto gyevntojus. Antra, liūdna, kad turėdami jūros pakrantę mes nesugebėjome išvystyti minkštųjų dalykų, ką turi kiti miestai esantys pajūryje. Atvykę turistai šiuo metu mieste palieka vos 10 eurų išgerdami kavos. Dabartinė valdžia į miestą neįsileidžia nieko, kas nepriklauso jų partijai ar judėjimui. Manau, kad nemažai dalykų mieste reikia stipriai depolitizuoti“.

Ekspertės vertinimas: svarbu ne tik identifikuoti, tačiau ir paaiškinti, kaip miesto problemos bus sprendžiamos

Laidoje dalyvavusi ekspertė įvertino kandidatų įvardintas miesto problemas. Politologės Rimos Urbonaitės teigimu, akivaizdu, kad laidoje išsakytos mintys yra gerokai siauresnės nei patys kandidatai pateikia savo rinkiminėse programose.

„Iš programų labai nemažai kas liko nepaminėta, nes turbūt visi čia nori ir renovuoti daugiabučius, plėsti parkavimo vietas. Tiesa, reikia pasakyti, jog daugelio kandidatų programose yra tie trys pagrindiniai dalykai, kuriuos čia ir minėjo – tarša, aukštasis mokslas ir emigracija bei senamiesčio atgaivinimas. Šiuo atveju kandidatai yra pakankamai panašūs, tik vienas aspektas, jie ir savo programose labai mažia kalba, kaip šias problemas ketina spręsti. Pažiūrėjus į miesto biudžeto klausimą kyla pagrįsta mintis, kaip tą bus įmanoma įgyvendinti, taip pat labai plačiai kalbėta apie aukštojo mokslo problematiką, kai tuo tarpu trūksta konkretumo ir problemos susiaurinimo. Mano nuomone, tas klausimas „kaip spręsime“ šiuo atveju yra labai svarbus ir prie to reikėtų eiti, nes galima labai daug žadėti, problemas identifikuoti nėra sunku, tačiau rasti jų sprendinius yra esminis faktorius“, – kalbėjo politologė.