Kam Klaipėdoje reikalingas automobilis?

Rugsėjo 16-22 dienomis visoje Europoje bus skelbiama judumo savaitė - tvaraus judėjimo kampanija, skatinanti rinktis netaršias judėjimo priemones. Kampanijoje dalyvauja ir Klaipėdos miestas, tad jo gyventojai bus raginami atsisakyti automobilio ir daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, visuomeniniu transportu. Bus renkama judriausia įmonė, klasė ir miestietis.

Mes pakalbinome klaipėdiečius, kurie ir be jokių raginimų pasirinko ir jau daugelį metų nuolat taiko darnaus judumo principus savo gyvenime.

Į darbą - tik pėsčiomis

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė daugiau nei dešimt metų į darbą Danės gatvėje iš namų Baltijos prospekte vaikšto tik pėsčiomis. Moteris prisipažino, jog pėsčiomis vaikščioti į darbą ir atgal į namus nusprendė dėl problemų su stuburu.

"Mano darbas nejudrus. Visą dieną sėdžiu vienoje vietoje. Po to sėsdavau į autobusą, grįždavau į namus, o namuose irgi nėra aktyvesnės veiklos. Idėja eiti į darbą ir iš darbo pėsčiomis kilo man pačiai, niekas nevertė to daryti, tačiau šis sprendimas buvo geras. Pradėjus vaikščioti lengviau tapo ne tik stuburui, bet ir mintys prasiblaško, pailsiu po darbo, atsipalaiduoju. Pastebiu dangų, besikeičiančią gamtą", - pasakojo S. Narkuvienė.

Atstumą nuo namų iki darbo pašnekovė įveikia per maždaug 50 minučių.

"Neprailgsta man tas laikas. Seniau kartais taip pat pareidavau, tada atrodydavo, jog labai toli. O kai pradėjau vaikščioti nuolat, tas atstumas neatrodo labai didelis, net negalvoju apie tai. Einu su malonumu, šaligatviai geri. Pėsčiomis einu visada: tiek vasarą, tiek žiemą. Jokie šalčiai nebaisūs, nebent labai smarkiai lietus žliaugia, batai šlampa - tada važiuoju autobusu", - sakė S. Narkuvienė.

Klaipėdietė į darbą vaikšto viena, niekas per dešimtmetį prie jos neprisijungė, tačiau moteris pastebėjo, jog uostamiestyje per tą laiką atsirado daugiau aktyvų gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių.

"Daugėja žmonių, vaikščiojančių su šiaurietiško ėjimo lazdomis, važiuojančių dviračiais. Anksčiau to nebuvo", - teigė pašnekovė.

S. Narkuvienė svarstė galimybę į darbą važinėti dviračiu, tačiau šios minties atsisakė todėl, kad neturi kur saugiai palikti dviratį prie darbo.

"Nepatogu dviratį visur kilnoti ir erzina taisyklė, jog prie kiekvienos gatvės reikia nuo dviračio nulipti ir per sankryžą vestis. Tad mano inventorius yra tik speciali avalynė besisupančiu padu. Atėjusi į darbą vaikščiojimo batus persiaunu", - pasakojo S. Narkuvienė.

Geriausias transportas - dviratis

Ne tik Lietuvos dviratininkų bendrijos nariui Dariui Mileškai, bet ir jo šeimos nariams dviratis - patraukliausia transporto priemonė: žmona nuolat mina dviračiu į darbą, dukra į mokyklą, mažesnioji dukra - į darželį. Šiaurinėje miesto dalyje gyvenanti šeima į darbo ir mokslo vietas mina iki 5 kilometrų, vaikai - apie 1 kilometrą.

"Aš pats dviratį kaip transporto priemonę atradau kurį laiką gyvendamas Vokietijoje. Ten važinėti dviračiu jau tuomet, prieš 15 metų, buvo norma, pas mus gi žmonės iki šiol vis dar linkę puikuotis greitais automobiliais. Ir aš pats kadaise važinėjau sportiniu automobiliu, o, kai persėdau ant dviračio, jaučiau, kad esu apkalbamas dėl tokio pasirinkimo. Labiausiai drąsino žmona, kuriai važinėjimas dviračiu buvo natūralus dalykas.

Dabar jau atsirado daugiau žmonių, kurie renkasi dviratį ne tik kaip laisvalaikio, bet ir kaip transporto priemonę, tačiau mums dar labai toli iki Vokietijos, Olandijos, Danijos lygio. Šiose šalyse dominuoja ekologiškas transportas. Pas mus darnus judumas - tik kalbos, o realybėje darniam judumui skatinti skirti pinigai panaudoti automobilių stovėjimo aikštelei Pilies uostelyje įrengti. Per pastaruosius metus Klaipėdoje panaikinta apie 30 pėsčiųjų perėjų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog gerinamos sąlygos automobilininkams", - replikavo pašnekovas.

D. Mileškos šeima taip pat turi du automobilius, tačiau naudoja juos tik tada, kai tikrai reikia. Pirmenybė visada teikiama dviračiams.

"Dviračiais važiuojame tiek vasarą, tiek žiemą. Žiemą tik reikia pakeisti dviračio padangas į žiemines. Žieminėmis padangomis prekiauja kiekviena dviračių parduotuvė - tai nėra kaži kas neįprasto. Pėsčiųjų takai, ant kurių Klaipėdoje nutiesti dviračių takai, dažniausiai būna nuvalyti net geriau nei gatvės automobiliams. Žinoma, ir šilčiau apsirengti reikia. Važinėti žiemą dviračiu taip pat patogu ir natūralu kaip ir vasarą.

Važiavimas dviračiu per daug nesiskiria nuo ėjimo pėsčiomis, tik greičiau. Dviratis suteikia judėjimo laisvę. Su juo išvengiame automobilių transporto kamščių, galime bet kur sustoti. Žinoma, yra ir papildomų sąlygų: dviratis turi būti nebrangus, techniškai tvarkingas, o spyna kokybiška", - dalinosi patirtimi D. Mileška.

Autobusu - patogiausia

Istorikas, Klaipėdos miesto tarybos narys prof. dr. Vygantas Vareikis, nors ir turi automobilį, važinėti juo vengia.

"Gyvenu pietinėje miesto dalyje, o dirbu centre. Nuo mano namų iki darbo - apie 15 km. Juos dažniausiai važiuoju visuomeniniu transportu. Visuomeninis transportas Klaipėdoje yra ypač geras. Autobusai - tvarkingi, važiuoja greitai. Tikrai malonu jais naudotis. Be to, važiuoti autobusu pigiau nei automobiliu", - pranašumus vardino V. Vareikis.

Dienos metu profesorius daugiausiai vaikšto pėsčiomis. "Man patinka aktyvus gyvenimo būdas, patinka vaikščioti. Be to ir amžius toks, kad net gydytojai rekomenduoja daugiau judėti", - šyptelėjo pašnekovas.

Klaipėdietis mielai važiuoja ir dviračiu, tačiau dviratis jam - tik laisvalaikio praleidimo ir poilsio priemonė. "Dviračiu mėgstu ramiai, neskubėdamas, pasivažinėti mišku Smiltynėje", - sakė V. Vareikis.

Mažiausiai juda jaunimas

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Evelina Daujotienė teigia, kad ne tik pavieniai klaipėdiečiai, bet ir dauguma miesto gyventojų yra gana judrūs, domisi sveika gyvensena ir fizinio aktyvumo veiklomis.

"Klaipėda yra vienas pirmųjų miestų Lietuvoje, kuriame Visuomenės sveikatos biuras pradėjo organizuoti fizinio aktyvumo skatinimo veiklas bendruomenei ir tai yra vienas iš mūsų įstaigos prioritetų. Kiekvienais metais miestiečiams pasiūlome vis daugiau ir vis įvairesnių nemokamų fizinio aktyvumo užsiėmimų, kurie organizuojami įvairiose miesto vietose. Daugiausia dėmesio sulaukia šiaurietiškas ėjimas, kalanetika, šokių pamokos, mankštos", - vardino pašnekovė.

Pasak vedėjos, 2016 metais biuro organizuotuose fizinio aktyvumo didinimo užsiėmimuose dalyvavo tūkstančiai miestiečių.

"Aktyviausi užsiėmimų lankytojai yra senjorai, pastaruoju metu vis dažniau nemokamus užsiėmimus renkasi šeimos su vaikais. Sunkiausia sudominti mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunimą. Tyrimai rodo, jog mokiniai vengia ir kūno kultūros pamokų, jie yra mažiausiai fiziškai aktyvi visuomenės grupė", - pastebėjo E. Daujotienė.

KOMENTARAS

"Darnaus judumo planai - 10-mečiui"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras

Jeigu per dieną nenueinu 10 kilometrų, man tai - bloga diena. Neskaičiuojant rytinio kroso. Rytais prabėgu po keletą kilometrų. Automobilis, mano nuomone, skirtas tik didesniems atstumams ir didesniam kiekiui žmonių pervežti, o judėjimas yra sveikata ir gyvybė. Ne veltui sveikatos organizacijos įspėja, kad sėdėjimas yra baisiau už vėžį ir toks pat žalingas įprotis kaip rūkymas. Todėl pasaulis po truputį atsisako transporto priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą. Pavyzdžiui, Norvegija yra paskelbusi, jog iki 2030 metų atsisakys dyzelinu ir benzinu varomų automobilių. Daugelyje Europos miestų siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas pėstiesiems ir nemotoriniam transportui. Šia kryptimi einama ir Klaipėdoje. Džiaugiamės, kad darnaus judumo sąvoka - jau ne naujovė. Sociologinių tyrimų duomenimis, klaipėdiečiai ypač daug vaikšto pėsčiomis, akivaizdu, kad mieste daugėja dviračių. Natūralu, kad atsiradus kritinei pėsčiųjų ir dviratininkų masei motorinis transportas stumiamas į šoną ir miesto valdžia tai padės padaryti. Pagrindinės priemonės - patvirtintas specialusis dviračių ir pėsčiųjų takų planas, kuris įtrauktas į strateginį miesto planą. Jį ketinama įgyvendinti per 10-metį.