Kaip dvaro karvidė virto malūnu

Vakar publikuotame straipsnyje rašėme, jog Tauralaukio gyventojai skundžiasi statybos įmonės "Embritas" kaimynyste, nes ši, savo teritorijoje sandėliuodama ir perdirbdama įvairias statybines medžiagas, kelia dulkes ir triukšmą. Bendruomenės manymu, tokia veikla pažeidžia miesto Bendrojo plano sprendinius, nes juose Dvaro g. 2 numatyta komercinių teritorijų veikla, ir Kultūros vertybės apsaugos reglamentą, draudžiantį gaminti ir sandėliuoti aplinką teršiančias medžiagas paveldosauginiame pastate.

"Embrito" vadovas Mindaugas Bičkus aiškino, jog bendrovei priklausantį pastatą ir sklypą naudoja pagal paskirtį, kuri užfiksuota Registrų centre. Pasirodo dokumentuose, kuriuos 1993 ir 2012 m. parengė matininkai, parašyta, jog Dvaro g. 2 stovi malūnas, o jo paskirtis - gamyba ir pramonė. Skirtingais terminais ūkiniu pastatu Nr. 3 bei pastatu-malūnu objektas įregistruotas ir Kultūros vertybių registre.

ŠEIMININKAS. Pastato Dvaro g. 2 frontone yra įrėžta pastato savininko Emilio Baltzerio pavardė ir statinio rekonstrukcijos data.

K. Kuzmarskio nuomone, Kultūros vertybių registre tikrai padaryta klaida, nes istoriškai šioje vietoje niekada malūno nebuvo.

"Nuo 1973 metų bendrauju su Mažojo Tauralaukio dvaro šeimininku Gertu Baltzeriu. Jo senelis Emilis Baltzeris nusipirko dvarą apie 1918 metais. Tas pastatas, kuriame dabar įsikūrusi UAB "Embritas", sudarytas iš dviejų dalių. Arčiau tvenkinio esančiame žemesniame pastate buvo arklidė, o didesnis pastatas buvo skirtas karvėms. Pienininkystė buvo pagrindinė Mažojo Tauralaukio dvaro veikla. Tvenkinyje arkliai ir karvės buvo girdomos, o netoliese tvenkinio, toje vietoje, kur dabar supiltas žemių kalnas, buvo srutų duobė. Nedideliame pastate prie tvenkinio gal XVII amžiuje buvo vandens malūnas, bet kai atsikėlė Baltzeris, ten buvo ūkinės paskirties pastatėlis - lauko virtuvė, kurioje buvo ruošiami pašarai gyvuliams. Dar viename dvaro pastate tarp arklidės ir tvenkinio buvo kalvė", - pasakojo K. Kuzmarskis.

Sovietmečiu istorinis Mažojo Tauralaukio dvaras perėjo Tauralaukio daržininkystės tarybinio ūkio žinion. K. Kuzmarskis tuomet dirbo šio ūkio vyr. inžinieriumi.

"Ir pokariu dvaro pastatai tarnavo gyvuliams laikyti, tik apie 1980-uosius Dvaro gatvės gale pastatėme medinę arklidę ir iškėlėme arklius, o pastatas Dvaro g. 2 buvo paverstas grūdų sandėliu. Tuomet nupirkome elektrinius įrenginius grūdams malti. Taip popieriuose atsirado malūno pavadinimas", - aiškino K. Kuzmarskis.

1992 m., kai dvarą atgavo teisėtas jo paveldėtojas Gertas Baltzeris, dokumentuose buvo pažymėta, jog statinys Dvaro g. 2 yra malūnas. K. Kuzmarskis prasitarė, jog G. Baltzeris planavo Mažojo Tauralaukio dvarą restauruoti, net parengė itin brangiai kainavusį jo restauracijos projektą, tačiau dėl biurokratinių kliūčių gražios idėjos atsisakė. G. Baltzeriui šiais metais sukaks 85-eri, jis gyvena Vokietijoje, tačiau dažnai būna ir Klaipėdoje, turi čia butą.