Kaimynus apkaltino sąmokslu, bet paaiškėjo skaudi tiesa

Ši moteris kenčia, tačiau daug kas vyksta tik jos galvoje. Mąstymo funkcijų sutrikimai gydomi nelengvai, tačiau juos gydyti reikia, įsitikinusi psichologė Aistė Diržytė.

Kaltina kaimynus

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją paskambinusi Ona papasakojo neįtikėtiną istoriją. Netrukus apsilankiau ir jos namuose.

Vos įžengęs į Onos butą, sulaukiau netikėto klausimo: „Ką užuodžiate?“. Kvapas įtarimo nesukėlė, tad atsakiau, kad mano uoslė – ne itin jautri. „Tai sunkus kvapas. Čia kažkokie nuodai. Ateikite į kitą kambarį. Jį vėdinu. Užuodžiate? Visai kitas kvapas“, - pasakojimą pradėjo Ona.

Netrukus moteris mane nusivedė į virtuvę. Čia užklijuotas elektros lizdas. Kodėl? Moteris sako, kad taip pasielgė, nes būtent per jį kaimynai purškia dujas. Negana to, jie tariamai prisijungė ir prie Onos buto elektros tinklo, vagia pačią elektrą.

Ona pasakojo, kad viskas prasidėjo šių metų pradžioje. Esą kaimynai naudoja elektrinį treniruoklį, jis bildi. Purkšdami dujas, vogdami elektrą, moters teigimu, jie siekia ją išvaryti iš namų, kad galėtų užimti ir jos butą.

Teko pavaryti moters rašytus raštus įvairioms institucijoms – policijai, namą administruojančiai įmonei, elektros tiekimo operatoriui ir t.t. Juose moteris skundžiasi milžiniška kančia, kurią neva sukelia tariamai elektrą vagiantys kaimynai. Tačiau žvelgdamas ir lygindamas moters gautas elektros sąskaitas, skirtumo tarp šių ir praėjusių metų nemačiau – akivaizdu, kad elektros vartojimas nėra išaugęs.

Psichologo atsisakė

Onos turimuose dokumentuose matyti, kad tarnybų atliktų patikrinimų metu nebuvo rasta ir bute pasklidusių dujų.  Negana to, atvykęs elektrikas galiausiai apžiūrėjo elektros tinklą, tačiau jokio pašalinio prisijungimo taip pat nenustatyta.

Vieną vakarą išgirdusi triukšmą, Ona griebė telefoną ir surinko policijos numerį, tačiau vos atsiliepus operatorei, garsas staiga nutilo.

„Jie savo kompiuteryje mato, kad aš skambinu 112“, - pareiškė ji ir tvirtino, kad vos padėjus telefono ragelį, triukšmas vėl prasidėjo.

Moteris tvirtai įsikibusi į savo sąmokslo teoriją ir jau kreipėsi į žiniasklaidą.

„Suprantu, kad kenčiate. Ar patirdama tokį stresą, nevartojate raminančių vaistų?“, - pasiteiravau Onos.

„Ne, aš esu stipri, jie manęs šitaip lengvai neįveiks“, - atsakė moteris.

Daugiabutyje gyvenantys žmonės svarsto, kaip išsivaduoti iš šios painiavos, tačiau ką daryti, taip ir nežino.

Vis tik, pokalbio metu paaiškėjo, kad pagalba jai jau buvo pasiūlyta. Po to, kai raštais atakavo įvairias institucijas, vieną dieną Ona sulaukė skambučio – jos paklausta, ar ši nenori apsilankyti pas psichologą. Tačiau specialistų paslaugų senyvo amžiaus moteris atsisako.

Deja, tvirtai tikėdama savo tiesa, nežinia ko konfliktuodama su niekuo dėtais kaimynais ji kelias problemas ir sau, ir namo gyventojams.

Daugiabutyje gyvenantys žmonės svarsto, kaip išsivaduoti iš šios painiavos, tačiau ką daryti, taip ir nežino.

„Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kodėl dalis senyvo amžiaus žmonių staiga ima girdėti įvairius bildesius ir uodžia neegzistuojančius kvapus, o galiausiai tai įpina į keistą sąmokslo teoriją.

Paaiškino, ką daryti

Psichologė Aistė Diržytė teigė, kad tokie žmonės yra labai giliai kenčiantys - pasaulis jiems gali atrodyti pavojinga vieta, kurioje nesaugu, neramu, negera gyventi.

„Pagalvokite, kaip Jūs jaustumėtės, jeigu manytumėte, kad visi žmonės - negeranoriški, nepatikimi, galintys bet kada išduoti, siekiantys pasinaudoti. Tokiame sergančio žmogaus pasaulyje yra nedaug erdvės ramybei, džiaugsmui, vilčiai. Nors panašaus pobūdžio simptomai dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, senatvė jokiu būdu nėra tokio elgesio priežastis, tik vienas iš daugelio rizikos veiksnių", - sakė A. Diržytė.

Anot psichologės, Onos istorija panaši į prasidėjusią psichologinę ligą. „Paranoidinės mintys (įtarios mintys apie tai, kad kažkas nuodija, purškia kenksmingas dujas, nori pakenkti, vagia, klausosi, stebi) gali būti būdingos esant įvairiems psichikos sutrikimams, o ypač, šizofrenijos ir kitų pirminių psichotinių sutrikimų atvejais (šizotipinis sutrikimas, šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, ūmus psichotinis sutrikimas, deliuzinis sutrikimas ir kiti)",- tikino ji.

A. Diržytė pabrėžė, kad panašūs simptomai gali būti stebimi ir tuomet, jei asmuo turi smegenų auglį, yra apsinuodijęs, vartoja psichotropines medžiagas ar kitus centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus arba serga kraujagysline, senatvine ar Alzheimerio tipo demencija.

„Norint sužinoti tikslią ligos diagnozę, svarbu išsiaiškinti kiek laiko tęsiasi simptomai, koks jų pasireiškimo dažnis, pobūdis, intensyvumas, kaip jie sutrikdo sergančio asmens gyvenimo kokybę, kokie yra gretutiniai požymiai", - kalbėjo psichologė.

Ji patikino, kad kai kurie preparatai gali sergantiesiems bent iš dalies grąžinti sutrikusias pažinimo funkcijas bei sustabdyti tolimesnį jų nykimą, pagerindami smegenų kraujotaką, apsaugodami nuo galimos nervų ląstelių žūties. Anot A. Diržytės tam tikrais atvejais veiksminga ir psichoterapija.

„Bendrauti su žmogumi, kurį kamuoja paranoidinės mintys, yra labai nelengva. Bendraujantieji gali ilgainiui pradėti jausti didelį išsekimą, nuovargį, patys tapti dirglesni nei įprasta. Norint to išvengti, patartina susirasti specialistą, su kuriuo būtų galima pasidalinti sunkumais, ir kuris galėtų rekomenduoti, ką daryti kiekvienu konkrečiu atveju", - apie tai, ką daryti, jei šalia yra sergantis žmogus, sakė A. Diržytė