Kaimynai gali nors ir rėkti, bet decibelai niekam nerūpi

Nuėjus į teismą reikėtų pateikti įrodymus, kad išties nėra ramybės. O juos surinkti, pasirodo, nėra taip paprasta, mat paprastai triukšmą matuojantys specialistai nei žmonių, nei gyvūnų keliamo triukšmo nenustato ir jų balsų decibelų lygio neišmatuoja. Taip yra todėl, nes esą tokie matavimai net neįtraukti į teisės aktus.

Lapkritį "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos yra sudaryta apie 2 tūkst. eurų vertės sutartis - šios laboratorijos specialistai įsipareigoję matuoti triukšmą, dėl kurio Savivaldybei pasiskundžia klaipėdiečiai.

Redakcija tąkart sulaukė pasipiktinusios Vingio gatvėje gyvenančios moters laiško, kuriame ji guodėsi kaimynų keliamu triukšmu - esą nuolat girdimi žmonių balsai, į grindis mėtomas kamuolys. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas Edvardas Gasperavičius tada paaiškino, kad žmogaus balsu sukeltų decibelų specialistai, sulaukę tokio prašymo, nematuotų.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė anksčiau yra sakiusi, kad specialistai matuoja ir tą triukšmą, kuris sklinda iš vieno buto į kitą. Tačiau dabar ji patikslino, kad toks triukšmas nėra susijęs su žmonių balsais.

"Gal tai mūsų žmogiškas nesusikalbėjimas. Laboratorija vadovaujasi higienos normomis. Pavyzdžiui, jei kaimynas už sienos garsiai šūkauja ir kitame bute esantį žmogų tai dirgina, jie tokio buitinio triukšmo tikrai pagal higienos normą negali matuoti. Jie negali pasakyti, kokia riba - per daug ar per mažai", - teigė ji.

Anot R. Perminienės, laboratorijos specialistai nustato triukšmo šaltinius. "Tačiau nei žmogaus, nei gyvūno sukeliamam triukšmui nėra nustatyta maksimali riba pagal higienos normą. <...> Laboratorija žiūri, kas yra triukšmo šaltinio skleidėjas. Jie net gali pamatuoti, bet neįvertins, o tai žmogui nebus atsakymas, ar viršyta norma, ar neviršyta", - dėstė ji.

Kita vertus, kalbėjo R. Perminienė, specialistai gali išmatuoti triukšmą, sklindantį iš ūkinių subjektų, pavyzdžiui, barų. "Nes higienos norma tai reglamentuoja. Tam yra ribos", - teigė ji.

R. Perminienė aiškino, kad kai gyventojas pasiskundžia, jog jį dirgina kažkoks triukšmas, stengiamasi atsakyti į klausimą, kas jį sukelia.

"Vienam žmogui trukdė nuolatinis ūžesys bute. Jis nežinojo garso šaltinio. Taigi, laboratorija pas tą žmogų atvyko sutartą valandą ir ieško šaltinio. Paaiškėjo, kad apačioje įrengtoje parduotuvėje ūžė šaldymo įrenginiai. Decibelai buvo nustatyti", - pavyzdį pateikė ji.

Tačiau jei net erzinantis šaldytuvas ūžia tyliau, nei kitame bute triukšmauja kaimynai? Ar tai nėra absurdas, kad jų sukeliamo garso specialistai negali pamatuoti?

"Jei žmogų dirgina, tai vis tiek, mano nuomone, turėtų būti galimybė pamatuoti, nustatyti. <...> Kodėl nėra tos matavimo metodikos, nežinau. Gal laboratorijos specialistai galėtų pakomentuoti, ar tai sudėtinga pamatuoti ir įvertinti", - sutiko R. Perminienė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas E. Gasperavičius patvirtino, kad triukšmo šaltiniai nustatomi, o jų sukeliamas triukšmas įvertinamas ir decibelais, tačiau, anot jo, laboratorija vadovaujasi teisės aktais ir priežastys, kodėl negalima įvertinti žmogaus balsu sukeliamo triukšmo, yra nustatytos higienos normos.

"Higienos norma yra teisinis dokumentas ir mes juo vadovaujamės. Ten nėra numatyti tokie matavimai. <...> Mes nematuojame gyventojų keliamo triukšmo, bet butuose esantį triukšmą matuojame, kai jį kelia stacionarūs triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, transportas", - paaiškino E. Gasperavičius.

Anksčiau jis yra sakęs, kad žmogui, kurį dirgina kaimyno sukeltas triukšmas, belieka kviesti policiją.