Ką ir kuo vilioja Klaipėdos Holivudas?

Šiais laikais vaikinai ne į kiną kviečia, o į Kino studiją. Buvusio kultūros židinio uostamiesčio Kretingos gatvėje pastatas tapo populiaria jaunimo susirinkimų vieta, kurioje bet kurią dieną gali nutikti nelaimė. Šeimininkų pastatas neturi, jį įsigiję investuotojai, planavę teritoriją paversti gyvenamųjų namų kvartalu, bankrutavo. Dėl objekto vertės nesutariantys kreditoriai sužlugdė pirmąsias jo varžytynes. Bankroto administratorius viliasi, kad netrukus vyksiančios antrosios varžytynės laimingai užbaigs Kino studijos epopėją.

"Ten susitinka draugai, mezgasi pažintys, žmonės fotografuojasi, filmuojasi prie grafičiais išpaišytų sienų ir patys palieka savo įrašus. Kino studijoje yra baugu, tamsu, pavojinga, mistiška atmosfera. Tai ir traukia", - aiškino klaipėdietė paauglė.

Jos žodžius patvirtina klaipėdiečių nuotraukos bei vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose ir "Youtube".

Patekti lengva

Nejaugi taip paprasta patekti į buvusį Klaipėdos kino studijos pastatą? Kas ten traukia moksleivius?

Norėdami tą suprasti nuvykome į vietą. Iš Kretingos gatvės pusės atrodė, jog įėjimo į pastatą nėra, langai aklinai užsandarinti. Netrukus pastebėjome pramintą takelį, vedantį aplink statinį. Juo eidami pastato šone nuo Klaipėdos gatvės pusės pamatėme atvirą langą. Tiesa, norint pro jį patekti į pastato vidų reikėtų kiek pasilypėti. Čia pat voliojosi krūvelė plytų, kurios, matyt, pagal šią paskirtį ir naudotos. Pastato vidinėje pusėje nė to neprireikė. Čia žiojėjo didžiulė kiaurymė, pro kurią patekome į pagrindinę, didžiulę patalpą.

Pasišviesdami prožektoriais išėjome į koridorius, iš kurių galima patekti į daugelį kitų mažesnių patalpų. Pastate šlapia, vanduo garsiai teška nuo lubų, daug kur telkšo balos.

Nemažai patalpų pajuodusios nuo gaisro dūmų, jose mėtosi apdegusios padangos, įvairūs popieriai, tarp jų ir dokumentai. Iš aukšto į aukštą kyla laiptai be turėklų, koridoriuose žengus vos žingsnį į šoną galima nugarmėti į tuščią ertmę, kurioje, panašu, kažkada buvę dekoracijų keltuvai. Grėsmę saugumui ir gyvybei kelia lubose styrantys metaliniai strypai, rūdžių sugraužtos betono konstrukcijos.

Nejaugi taip paprasta patekti į buvusį Klaipėdos kino studijos pastatą? Kas ten traukia moksleivius?

Norėdami tą suprasti nuvykome į vietą. Iš Kretingos gatvės pusės atrodė, jog įėjimo į pastatą nėra, langai aklinai užsandarinti. Netrukus pastebėjome pramintą takelį, vedantį aplink statinį. Juo eidami pastato šone nuo Klaipėdos gatvės pusės pamatėme atvirą langą. Tiesa, norint pro jį patekti į pastato vidų reikėtų kiek pasilypėti. Čia pat voliojosi krūvelė plytų, kurios, matyt, pagal šią paskirtį ir naudotos. Pastato vidinėje pusėje nė to neprireikė. Čia žiojėjo didžiulė kiaurymė, pro kurią patekome į pagrindinę, didžiulę patalpą.

Pasišviesdami prožektoriais išėjome į koridorius, iš kurių galima patekti į daugelį kitų mažesnių patalpų. Pastate šlapia, vanduo garsiai teška nuo lubų, daug kur telkšo balos.

Nemažai patalpų pajuodusios nuo gaisro dūmų, jose mėtosi apdegusios padangos, įvairūs popieriai, tarp jų ir dokumentai. Iš aukšto į aukštą kyla laiptai be turėklų, koridoriuose žengus vos žingsnį į šoną galima nugarmėti į tuščią ertmę, kurioje, panašu, kažkada buvę dekoracijų keltuvai. Grėsmę saugumui ir gyvybei kelia lubose styrantys metaliniai strypai, rūdžių sugraužtos betono konstrukcijos.

Pagrindiniai žmonių buvimo ženklai buvusioje kino studijoje - piešiniai, grafičiai ir įvairūs užrašai ant sienų. Dėmesį atkreipia įrašai su datomis: 2013, 2014, 2015, 2016 metai... Kai kur mėtosi tuščias bulvių traškučių ar vaflių pakelis, skardinės, vyno butelių duženos, vienkartiniai kavos puodeliai.. Šiukšlių nėra labai daug. Konkrečios patalpos ar vietos, kurią būtų galima pavadinti nuolatine jaunimo susibūrimo vieta, surasti nepavyko. Klaidžiomis patalpomis vaikščiojome apie valandą. Nesutikome nė gyvos dvasios. Net pelės, kurioms, atrodytų, yra puikios sąlygos veistis statybine vata užgriozdintose kambarėliuose.

Lyg nėra ko bijoti, tačiau varvančio vandens skleidžiami garsai bei aidas, tamsa, ir joje išnyrantys piešiniai su užrašu "mirk" nejučia įsiūbuoja fantaziją taip, kad norisi iš apleisto pastato greičiau dingti.

Kas vilioja?

Kadangi apleistame Kino studijos pastate nesutikome žmonių, pašnekinome miesto tyrinėtoju save vadinantį Kristupą, kuris rašo blogą "Apleista zona". Jame tarp kitų įrašų yra keletas fotoreportažų iš buvusio Lietuvos kino studijos Klaipėdos filialo.

"Klaipėdos kino studija buvo vienas pirmųjų apleistų pastatų, kurį aplankiau prieš maždaug penkerius metus. Tuomet man viskas buvo nauja ir be galo įdomu. Pakako užeiti į vidų ir pasijutau atribotas nuo miesto šurmulio. Likau aš, žibintuvėlis ir nuo lubų lašantis vanduo. Tamsūs, ilgi koridoriai, užkalti langai ir didžiulės apleistos erdvės. Radome daug senų kino juostų ir dujokaukių. Vaikščioti nebuvo jauku. Tuo labiau, jog lauke tuo metu smarkiai lijo lietus. Pastatas kelis kartus buvo pradėtas saugoti, o iš esmės nelabai kas ir pasikeitė. Jau prieš 5 metus jis buvo labai nuniokotas",- tvirtino pašnekovas.

Kristupas prisipažįsta, jog nuo vaikystės mėgo fantastinius ir siaubo filmus.

"Greičiausiai jaunatviškas smalsumas ir filmų sužadinta vaizduotė davė startą šiam mano užsiėmimui. Po kurio laiko pradėjau apleistus pastatus ir teritorijas fotografuoti ir domėtis istorija. Dabar stengiuosi atskleisti iš lūpų į lūpas sklindančias legendas apie miesto vaiduoklius ir po grindiniu kažkada dingusias upes. Fotoaparatas padeda dokumentuoti istoriją, kurios jau greitai nebeliks. Tai man patinka labiausiai - sudarinėti apleistų vietų archyvą. Vietų, kurios daugeliui miestiečių kelia nostalgiškus prisiminimus", - sakė "Apleistos zonos" kūrėjas.

Klaipėdoje, anot jo, priešingai, nei Kaune ir Vilniuje - nėra stiprios miestų tyrinėtojų bendruomenės.

"Sostinėje kiekvieną savaitę stengiamasi organizuoti tyrinėtojų susitikimus. Lokacijos tam pasirenkamos pačios keisčiausios. Nuo baro iki apleistos karinės bazės. Be to, visoje Lietuvoje aktyviai veikia pasaulyje žinomo orientacinio žaidimo "Encounter" nariai. Kodų paieškų vietomis dažniausiai tampa apleisti objektai", - sakė Kristupas.

Atskiria garsus

Miesto tyrinėtoją domina visos vietos, kuriose seniai joks žmogus nebuvo įkėlęs kojos: senos karinės bazės, neaiškios paskirties bunkeriai, buvę valstybinės reikšmės objektai, požemiai.

"Kiekviena vieta yra savaip įdomi. Kartais įdomesnis pats paieškų ir patekimo procesas. Daugelis mano, jog pagrindinė miestų tyrinėtojų kliūtis yra policija ir tokiose vietose gyvenantys benamiai, bet tai visiškai nėra tiesa. Pačiam teko apklausti ten besiglaudžiančius benamius ir dažniausiai jie papasakodavo labai įdomių istorijų, kurios vėliau atsidurdavo mano puslapyje ir papildydavo tekstus.

Manyčiau, jog vienintelis pavojus yra nestabilios pastato konstrukcijos. Buvo atvejų, jog išgąsdino smarkiau vėjo gūsio užtrenktos durys ar šiukšlių krūvoje besirausiantis laukinis gyvūnas, bet visa tai yra miestų tyrinėtojų kasdienybė, ir bėgant laikui nesunku greitai atskirti garsus", - pasakojo Kristupas.

Klaipėdos mieste, pasak miestų tyrinėtojo, yra nemažai apleistų pastatų, kuriose veikia signalizacija.

"Tokiais atvejais susitariame su šeimininkais ir kartu viduje pasivaikščiojame. Toks būdas yra vienas geresnių, nes tuo pačiu sužinoma ir pastato istorija, o pačios vietos nebūna nuniokotos. Viduje dar galima pamatyti daug autentikos. Aš esu už tai, jog apleistų pastatų būtų kuo mažiau ir mūsų miestas būtų gražesnis, o jeigu vieta yra apleista, bet istorinė, ji turėtų būti saugoma", - įsitikinęs Kristupas.

14 eurų bauda...

Buvusio kino studijos pastato būklė yra puikiai žinoma Klaipėdos miesto savivaldybės specialistams. Jie tvirtina nuolat stebintys situaciją, rašantys ir baudas už statinio nepriežiūrą, tačiau nepajėgūs pakeisti situaciją.

Viešosios tvarkos skyriaus specialisto Sauliaus Valiulio teigimu, vien pernai šiame pastate įvyko šeši gaisrai, aplinkinių namų gyventojai nuolat praneša apie tai, kad ten renkasi benamiai, jaunimas.

"Pernai gruodį bankroto administratoriui buvo skirta bauda už Statybos leidimų ir Statinių priežiūros skyriaus specialistų surašytų reikalavimų nevykdymą. Bauda, skiriama už administracinės teisės pažeidimus, tuo metu juridiniams asmenims buvo nuo 28 iki 144 eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos, t. y. 14 eurų. Tokio dydžio baudą susimokėjo ir bankroto administratorius.

Nuo šių metų, pasikeitus įstatymui, numatytos didesnės baudos - nuo 300 iki 1 500 eurų. Beje, bankroto administratorius į raginimus tvarkyti pastatą reaguoja: sandarino angas, pastatė vartus, pasamdė saugos tarnybą saugoti pastatą. Tokia padėtis buvo gruodį. Dabar vėl važiuosime tikrinti", - sakė S. Valiulis.

Panašių pastatų - daug

Savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė priminė, jog buvusios kino studijos pastatas nuo 2014-ųjų įtrauktas į Savivaldybės sudaromą neprižiūrimų ir apleistų pastatų sąrašą, kuriame atsidūrusių subjektų savininkai yra baudžiami didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu.

"Be to, šiais metais pagal Statybos įstatymą iki 5 000 eurų kyla baudos juridiniams asmenims už statinio priežiūros nevykdymą. Galbūt tai paskatins greičiau parduoti šį objektą", - svarstė pašnekovė.

Pasak J. Drizgaitės, problema su šiuo pastatu yra todėl, kad jį iš kino studijos privatizavusi UAB "Jaumina" bankrutavo ir yra likviduota. Dabar už statinį atsako bankroto administratorius, tačiau jam sąlygas diktuoja kreditoriai.

"Jie nenori, kad būtų švaistomos lėšos pastato priežiūrai ir nenori parduoti pastato iš varžytinių už mažesnę sumą nei bankrutavusios įmonės įsiskolinimai", - aiškino J. Drizgaitė.

S. Valiulis pridūrė, jog buvusio kino studijos pastatas - tik vienas iš miesto sopulių ir ne pats didžiausias, nes bankroto administratorius šiuo atveju gyvena Klaipėdoje ir į nurodymus reaguoja.

"Iš viso Klaipėdoje yra daugiau nei 100 tokių apleistų pastatų. Panaši padėtis yra ir buvusio Trinyčių fabriko teritorijoje, bankrutavusios įmonės Pievų Tako gatvėje 36 A vietoje. Daugelio apleistų statinių padėtis panaši. Juos valdžiusios įmonės - bankrutavusios, bankroto administratoriai - Vilniuje ir jiems tai ne per daugiausiai rūpi", - sakė S. Valiulis.

Vėl skelbs varžytines

Bankroto administratorė Sigita Stefanija Kolakauskienė tvirtino nepajėgianti kovoti su energijos pertekusiu jaunimu, kuris norus užsandarinti ir prižiūrėti kino studijos pastatą paverčia niekais.

"Mūsų pastangos - tik tuščias pinigų švaistymas. Lakričio mėnesį, gruodį išvežėme šiukšles, užvirinome vartus, užsandarinome visas pastato angas, įrengėme signalizaciją, pasamdėme saugos tarnybą. Vartai jau kitą dieną buvo išversti, prieš Naujuosius metus išdraskyta signalizacija. Patyrėme 1 750 eurų nuostolį", - guodėsi moteris.

Pašnekovės teigimu, apleisto pastato nepavyksta parduoti iš varžytinių todėl, kad nesutaria kreditoriai.

"Kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti pastatą iš varžytinių už 3,5 mln. eurų, tačiau kiti kreditoriai, kurie buvo daugiau investavę, susitarimą užginčijo teisme. Metus laiko vyko teismai ir nieko padaryti negalėjome. Šią savaitę apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, užfiksavusią minėtą varžytinių kainą. Kitą savaitę vėl paduosiu prašymą dėl šio statinio pardavimo iš varžytinių", - informavo S. S. Kolakauskienė.

Pašnekovės teigimu, iš varžytinių parduotas pastatas turėtų būti nugriautas. Beveik 2 hektarų dydžio teritorijai yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Pagal jį, čia turėtų iškilti daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas.

"Projektą, parengtą garsių architektų 2007-2008 metais, buvo užsimoję įgyvendinti trys investuotojai, tačiau užėjus krizei visi trys bankrutavo", - prisiminė liūdną istoriją S. S. Kolakauskienė.

Ne Ostapas Benderis?

Robertas URBONAS, Lietuvos kino studijos direktorius

"Aš ne Ostapas Benderis ir negaliu žadėti tarptautinio šachmatų turnyro Vasiukuose, tačiau turime tikėti, kad atėję investuotojai tvarkysis sėkmingai. Bandymas pritaikyti šį pasatą kitiems tikslams - tik utopiniai svarstymai".

(Iš "Vakarų ekspreso" straipsnio "Ar Mažajame Kaimelyje klestės kino industrija?", 2013-10-03)

"Apsileidęs miestas"

Valentinas MASALSKIS, aktorius, režisierius

Algimanto Puipos režisuotas Balio Sruogos "Dievų miškas" buvo paskutinis filmas, nufilmuotas Klaipėdos kino studijoje. Tai buvo 2004-2005 metais. Aš jame filmavausi. Jau tada kino studijos patalpos buvo apleistos. Jose buvo filmuojamos konclagerio, tardymų scenos. Dirbti buvo labai sunku. Buvo labai šalta. Daug klaipėdiečių prisimena filmavimus, nes daug kas dalyvavo masinėse scenose. O aš atsimenu laikus, kai Klaipėdos kino studijos patalpos dar nebuvo apleistos ir čia buvo kuriama daug filmų. Tos bazės kinui Klaipėdoje dabar labai trūksta.

Liūdna padėtis yra dabar, nes ne vienas kino studijos pastatas apleistas. Klaipėdoje daugybė apleistų pastatų miesto centre, senamiestyje. Į kokią gatvelę besuksi - rasi vaiduoklį. Klaipėda - labai gražus miestas, tačiau apsileidęs.