"Jūros vilko" istorijoje - Kremliaus budelio pėdsakas

„Jūros vilkas“ Rusijos tarnybas turėtų veikti taip, kaip įsiutusį bulių veikia raudonas audeklas. Mat Lietuvoje registruota įmonė „Arctic Fishing“ įsigijo laivą, kuris figūravo smarkiai politika dvelkiančioje brakonieriavimo byloje. Negana to, „Jūros vilką“ savu laiku medžiojęs pareigūnas įtariamas prisidėjęs prie vieno garsiausių ir ciniškiausių nusikaltimų Rusijos istorijoje, o dabar jis yra Vladimiro Putino patikėtinio statusą turintis asmuo.

Kaip „Sajanai“ tapo „Jūros vilku“

„Jūros vilkas“ – visiškai šviežias žvejybinio laivo pavadinimas. Dar neseniai ir jis, ir kitas „Arctic Fishing“ laivas „Karalius“ turėjo kitus vardus ir plaukiojo su Rusijos vėliava.

Pasauliniame informacijos apie laivybą portale marinetraffic.com nesunkiai galima rasti „Jūros vilko“ nuotraukų. Balandį laivas nufotografuotas viename iš Olandijos uostų. Ant borto – dar dažais kvepiantis vardas „Jūros vilkas“. O dar kovo mėnesį tas pats laivas tame pačiame uoste stovėjo su rusišku vardu „Саяны“. Ir tai ne vienintelis laivo pavadinimas.

Ir tai ne viskas. Pasklidus žiniai apie „Jūros vilko“ sulaikymą, linksniuotas dar vienas „Arctic Fishing“ laivas „Karalius“. Jo istorija analogiška. Kovo mėnuo, Olandijos uostas – žvejybinis laivas su užrašu „Bristol“, kirilica. Balandžio mėnuo, tas pats uostas – tas pats laivas, tik jau „Karalius“. Ir abiem atvejais – šalia plūduriuojantis laivas „Sajanai“. Arba „Jūros vilkas“.

„Bristol“, kaip ir „Sajanai“, figūravo politika ir žmogaus teisių pažeidimais atsiduodančioje didelio masto krabų brakonieriavimo byloje Rusijoje. Tiesa, kitais vardais – „Karalius“ tada buvo vadinamas „Гидрограф“ („Hidrografas“ – rus.), o „Jūros vilkas“ plaukiojo su pavadinimu „Ольский рыбак“ („Olsko žvejas“ – rus.).

Milijardai rublių! Ir šnipštas

Abu „Arctic Fishing“ laivai figūravo rezonansinėje „krabų byloje“: taip trejus su puse metų trukusį teismo procesą pakrikštijo Rusijos žiniasklaida. Žvejybinių laivų flotilės, kuriai priklausė dabartiniai „Arctic Fishing“ laivai, savininkai ir iš jų produkciją pirkęs JAV pilietis apkaltinti neregėto masto brakonieriavimu, žala tada vertinta daugiau nei 5 mlrd. rublių arba 455 mln. JAV dolerių.

Ukrainiečių kilmės JAV pilietis, verslininkas Arkadijus Gontmacheris 2007 m. sulaikytas prabangiame „Grand Marriot“ viešbutyje Maskvoje. Daugiau kaip treji metai už grotų, ilgas bylinėjimasis – ir išteisinimas. Taip baigėsi triukšminga „krabų byla“: prisiekusiųjų teismas išteisino tiek A. Gontmacherį, tiek kitus du įtariamuosius. Bet anksčiau byla buvo išskaidyta į kelias atskiras, tad dar keliuose procesuose A. Gontmacheris liko įtariamuoju, o Rusijos teisėsauga visaip stengėsi jam neleisti grįžti į JAV.

Baimindamasis tolesnio persekiojimo, verslininkas 2011 m. vis dėlto išvyko į Jungtines Valstijas. Prieš išvažiuodamas jis savo istoriją papasakojo rusiškojo žurnalo „Forbes“ redakcijai.

„Užsiėmiau viskuo, tik ne (krabų – DELFI) žvejyba. Niekada nepirkau krabų Rusijos Federacijos teritorijoje. Nenoriu užsiplieksti, bet nuo pirmos dienos sakiau – tai nesąmonė, ir 12 nepriklausomų prisiekusiųjų vienbalsiai mus tris išteisino“, - sakė A. Gontmacheris.

Verslininkas taip pat pasakojo, kaip vyko jo sulaikymas: kaip kompiuteris iš to paties viešbučio kambario, kuriame jis buvo sulaikytas, kažkodėl buvo paimtas savaite vėliau. Kaip ekspertizė parodė, kad po jo sulaikymo kompiuterio duomenyse atlikta daugiau nei 4 tūkst. įvairių pakeitimų.

„Krabų karalius“ sužlugdytas

A. Gontmacherio žodžiais, prisiekusiųjų teismui parodyta viskas – ir jo įmonės „Global Fishing Inc.“ buhalterija, ir rusų teisėsaugos pasiklausytų telefoninių pokalbių įrašai. Menami milžiniško masto brakonieriavimo įrodymai įspūdžio nepadarė: „krabų byla“ subliuško.

Bet visa tai – menka paguoda A. Gontmacheriui. Ukrainiečių kilmės verslininkas iki „krabų bylos“ labai sėkmingai vertėsi JAV rinkoje. JAV žiniasklaida A. Gontmacherį titulavo „krabų karaliumi“: jo įmonė „Global Fishing Inc.“ buvo didžiausia karališkųjų krabų importuotoja Jungtinių Valstijų rinkoje. Tačiau karalius nuverstas nuo sosto – krabų verslas žlugo dėl triukšmingos bylos.

„Verslas sugriautas, jie jį sugriovė. Jis žlugo, nes laikraščiuose buvo labai daug smarvės, o visos rusiškos publikacijos buvo verčiamos ir publikuojamos amerikiečių spaudoje. Priskaičiavo vos ne 500 mln. dolerių „išplautų“ pinigų. Kaip, iš kur? Byloje nebuvo nė vieno dokumento, konosamento (sutarties dėl krovinių sudarymą patvirtinančio dokumento – DELFI), nieko nėra. Aš apskritai nesuprantu, kaip galima ekonominėje byloje žmogų 3,5 metų laikyti kalėjime – mes juk nieko nenužudėme, ginklais neprekiavome, narkotikų nepardavinėjome“, - sakė A. Gontmacheris.

Prieš išvykdamas iš Rusijos „krabų karalius“ pripažino savo sužlugdymą – jis teigė siūlęs Rusijos teisėsaugai sandėrį, pagal kurį jis atsisako pretenzijų dėl persekiojimo ir neteisėto kalinimo mainais į bylų nutraukimą.

„Padariau pareiškimą: atsisakau visų finansinių pretenzijų, spjaunu į visus pinigus, tik nutraukite baudžiamąjį persekiojimą. Tai juk nerealu – jie laikys mane čia iki gyvenimo galo. Kalėjime rimtai susirgau, mažiausias nervinis krūvis – ir mano pulsas pašoka iki 70-80. Man reikalinga operacija, bet Rusijoje bijau būti operuojamas“, - teigė A. Gontmacheris.

Beje, išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį „krabų byloje“, verslininkas laisvės neišvydo – jam teismo salėje, jau dėl kitos bylos, anksčiau iš „krabų bylos“ išskirtos į atskirą tyrimą, uždėti antrankiai. Susitikęs su milicijos tyrėja „krabų karalius“ teigė išgirdęs pažadą susidoroti: „Tu man dėl šito dar tris su puse metų pasėdėsi“.

Netrukus po interviu „Forbes“ A. Gontmacheris pabėgo į JAV, pažeisdamas Rusijos tarnybų jam pritaikytą draudimą išvykti iš šalies. Dėl „krabų karaliaus“ pabėgimo Rusijos diplomatai užsipuolė amerikiečius – esą šie padėjo asmens dokumentų neturėjusiam „krabų karaliui“ sugrįžti į Sietlą.

A. Gontmacherio verslai dabartinių „Jūros vilko“ ir „Karaliaus“ nevaldė. Laivai priklausė kompanijai „Vostočnyje rybnyje resursy“, iš kurios krabus supirkinėjo A. Gontmacherio verslai. „Vostočnyje rybnyje resursy“ prezidentas Azizas Embarekas buvo kartu su A. Gontmacheriu teisiamas „krabų byloje“ . Ir išteisintas.

Po subliuškusios bylos – į V. Putino pašonę

„Arctic Fishing“ laivas „Karalius“ kartu su „Jūros vilku“ figūravo istorijoje, kuri sužlugdė „krabų karaliumi“ tituluotą verslininką © marinetraffic.com nuotr.

„Krabų byla“ garsiai prasidėjo. Subliuško ji ne taip garsiai. O kas galėtų laukti pareigūnų, vadovavusių tyrimui, kurio medžiaga prisiekusiųjų teismo buvo sumalta į miltus? Pasirodo, paaukštinimas. Ir ne bet koks.

Tyrimą prieš A. Gontmacherį kuravo Olegas Logunovas. Nepaisant fiasko teisme, „krabų byla“ Rusijos žiniasklaidoje tituluojama jo „skambiausiu pasiekimu“.

„Krabų karaliaus“ budelis sėkmingai kopė karjeros laiptais. 2006-2009 m. jis dirbo Rusijos tardymo komiteto Maskvos padalinyje, 2009-2012 m. „krabų karaliaus“ medžiotojas jau darbavosi Rusijos generalinės prokuratūros teisės departamento vadovo pareigose. O nuo 2012 m. gruodžio O. Logunovas eina Rusijos Federacijos prezidento įgalioto atstovo Šiaurės-Vakarų federalinėje apygardoje pavaduotojo pareigas.

Štai taip – nors viena didžiausių, o gal ir pati didžiausia brakonieriavimo byla Rusijoje baigėsi kaltinamųjų išteisinimu, šio tyrimo vadovas nukeliavo iki pat Vladimiro Putino įgalioto atstovo pareigų.

Sankcijos „Jūros vilko“ medžiotojui paskelbtos gerokai iki Ukrainos

Rusijos žiniasklaida be reikalo teigia, kad „krabų byla“ yra skambiausias punktas O. Logunovo biografijoje. Kur kas labiau šis pareigūnas pasižymėjo tarptautinį rezonansą sukėlusioje teisininko Sergejaus Magnickio istorijoje.

Ši istorija – viena didžiausių kada nors Rusijoje atskleistų sukčiavimo schemų. Teisininkas S. Magnickis aptiko įrodymų, jog Rusijos pareigūnai iš valstybės pasisavino apie 230 milijonų dolerių. S. Magnickis savo surinktus duomenis perdavė teisėsaugai, tačiau sukčiavimu buvo apkaltintas jis pats. Garsiausiu Rusijos kovotoju su korupcija tapęs teisininkas mįslingomis aplinkybėmis mirė kalėjime ir buvo teisiamas net po mirties. Pernai velionis teisme pripažintas kaltu.

Sergejus Magnitskis mirė kalėjime, teigiama, kad prie to nemaža dalimi prisidėjo „Jūros vilko“ ankstesnį savininką medžiojęs pareigūnas Sergejus Magnitskis mirė kalėjime, teigiama, kad prie to nemaža dalimi prisidėjo „Jūros vilko“ ankstesnį savininką medžiojęs pareigūnas. © AFP/Scanpix

Ir pabandykite atspėti, kas vadovavo tyrimui S. Magnickio atžvilgiu. Ogi pareigūnas O. Logunovas. Jis asmeniškai kuravo S. Magnickio bylą, prieš teisininką nukreipė tuos pačius pareigūnus, kuriuos S. Magnickis kaltino dalyvaujant milžiniškoje sukčiavimo schemoje. Jis sankcionavo teisininko sulaikymą ir įkalinimą be teismo. Taip pat teigiama, kad O. Logunovas tiesiogiai prisidėjo prie to, kad S. Magnickiui kalėjime nebūtų suteikiama tinkama medicininė priežiūra, kas galiausiai baigėsi teisininko mirtimi.

O. Logunovas yra tarp asmenų, kuriems JAV sankcijos pritaikytos gerokai prieš Ukrainos krizę, 2012 m. pabaigoje priimtu Magnickio aktu. Šiuo sprendimu JAV Kongresas ir Baracko Obamos administracija su S. Magnickio mirtimi susijusiems asmenims uždraudė kelti koją į JAV teritoriją ir naudotis Jungtinių Valstijų bankine sistema.

JAV Valstybės departamentas paskelbė 18 asmenų, kuriems pritaikytos šios sankcijos. Tarp jų – ir O. Logunovas. Jis yra aukščiausias pareigas užimantis pareigūnas šiame sąraše.

Istorija kartojasi?

„Krabų bylos“ esmę galima nusakyti trumpai: buvęs Sovietų bloko gyventojas, dabar Sietle gyvenantis JAV pilietis verčiasi krabų verslu ir staiga patenka į Rusijos tarnybų nemalonę.„Jūros vilko“ istorija, bent jau kol kas, rutuliojasi labai panašiai.

Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, „Jūrų vilką“ valdančios kompanijos „Arctic Fishing“ vienintelis akcininkas – Sietle gyvenantis JAV pilietis Aleksandras Silaginas. Jis įmonę praėjusių metų pabaigoje įsigijo iš klaipėdiečio advokato, tarptautinės jūrų teisės specialisto Vyto Ramanausko. Buvęs „Arctic Fishing“ savininkas DELFI teigė tiesiog pardavęs paruoštą verslą.

„Aš jam tik pardaviau įsteigtos įmonės akcijas ir viskas. Reikia žmonėms įmonės, tai ir pardaviau. Toks mano darbas, aš esu advokatas. Buvo įsteigta visiškai nauja įmonė, ji nieko neturėjo, tiesiog perleidau įsteigtos, tuščios, švarios įmonės akcijas“, - sakė V. Ramanauskas.

V. Ramanauskas aiškina, kad įmonę „Artic Fishing“ iš jo nupirkęs A. Silaginas yra „rimtas žmogus, rimtas ponas“.

„Anksčiau jis turbūt irgi užsiėmė žvejyba, bet tai nei aš įgaliotas apie tai kalbėti, nei galiu“, - teigė advokatas.

A. Silaginas JAV turi ne vieną ir ne dvi su žvejyba susijusias įmones. Kai kuriuose rusiškuose šaltiniuose teigiama, kad sovietmečiu jis buvo Sovietų Sąjungos žuvininkystės ministerijos atstovas Sietle. Tačiau šių duomenų tikslumo DELFI nepavyko nustatyti.

Įmonės vadovas: tai tipinė rusiška istorija

„Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys DELFI teigė nežinojęs, kad „Jūros vilkas“ ir „Karalius“ buvo medžiojami S. Magnickio budelio.

„Kai nupirkome laivus, jie nebuvo nei suvaržyti, nei nieko – viskas buvo tvarkoje. (…) Mes juos nupirkome su „Sajanų“ ir „Bristol“ pavadinimais“, - sakė G. Gruzdys.

Apie „krabų bylą“ ir A. Gontmacherį pašnekovas teigė negirdėjęs. Sužinojęs, kokia tai buvo byla ir kuo ji baigėsi, „Arctic Fishing“ vadovas bylą nusakė trim žodžiais: „tipinė rusiška istorija“.

„Čia politika jau prasideda – kai kažkas kažkam Rusijoje nepatinka, klausimai sprendžiami tokiais, ko gera, būdais“, - pridūrė G. Gruzdys.

Verslininkas neatmeta galimybės, kad Rusijos pareigūnai galėjo „Jūros vilku“ susidomėti dėl laivo numerio – šis unikalus skaičius, priešingai nei laivo pavadinimas, niekada nesikeičia.

G. Gruzdys neslepia „Jūros vilko“ istorijoje matantis politinę potekstę.

„Yra Rusija ir yra Europa – čia turbūt ir yra skirtumas. Žinote, kaip yra su Rusija – jiems ir dabar nepatinka mūsų laivas, nors sulaikytas visiškai neteisėtai ir prievarta nugabentas pas juos, į Murmanską. Nepaisant jokių taisyklių, reglamentų – visų susitarimų, kuriuos Rusija turi su Europa. Manau, tai ir atsako į klausimą.

Aš stengiuosi į politiką per daug nesigilinti, nepolitikuoti. Nes esu ne politikas, aš esu tiesiog įmonės atstovas. Ir mes, kaip įmonė, viską darome, kad jūrininkus susigrąžintume ir laivą. O visus kitus dalykus gali komentuoti institucijos, kurios dirba savo darbą“, - teigė „Arctic Fishing“ vadovas.

G. Gruzdys taip pat reiškia padėką Lietuvos institucijoms: esą Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, Žuvininkystės departamento bei Saugios laivybos administracijos komanda daro viską, kad jūrininkai galėtų grįžti namo.

DELFI žiniomis, „Jūros vilką“ ir „Karalių“ Lietuvos įmonė „Arctic Fishing“ perėmė iš Rusijos bendrovės, niekaip nesusijusios su A. Gontmacheriu ar „krabų byla“.