„Jūros vartų“ kūrėjai pavargo

Potencialūs investuotojai skelbia norintys čia įkurti daugiafunkcį komercinių ir gyvenamųjų patalpų kompleksą, tačiau skeptikai abejoja jų galimybėmis pakeisti Danės žiočių vaizdą.

Pavyzdį parodė koncernas EBSW

Klaipėdos uoste prie piliavietės ir Kuršių marių prisišliejusi teritorija su senais pastatais priklausė koncerno „Achemos grupė“ antrinei įmonei „Klaipėdos kruizinių laivų terminalas“. Tarpukariu čia veikė garsaus vokiečio verslininko Pauliaus Lindenau laivų statykla.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje P.Lindenau dalį savo turto spėjo perkelti į Hamburgą. Senoje vietoje veiklą tęsė kita įmonė „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR). Ją privatizavę verslininkai suskato plėtoti ambicingą nekilnojamojo turto plėtros projektą „Jūros vartai“.

Prieš šešiolika metų kontrolinį KLR akcijų paketą iš Turto banko uż 5,2 mln. litų įsigijo „Achemos grupės“ ir statybų įmonės „Eika“ sukurtas konsorciumas „Jūros vartai“.

Tąkart pirkėjai įsipareigojo per penkerius metus į verslus šios įmonės teritorijoje investuoti ne mażiau kaip 30 mln. litų (10 mln. litų – per pirmuosius dvejus metus).

Idėja senos laivų įmonės teritoriją pritaikyti visuomenėms reikmėms nėra nauja – plačias konversijos galimybės čia pirmasis įžvelgė kaunietis verslininkas, koncerno EBSW įkūrėjas Gintaras Petrikas.

Liūdnai pagarsėjusio koncerno savininkai, aplenkdami tuo metus galiojusius įstatymus, netgi buvo įsigiję trečdalį KLR įmonės akcijų, kurias vėliau pardavė kitiems asmenims.

Plačios konversijos galimybės

Konsorciumas „Jūros vartai“ valdė ne tiktai laivų remonto įmonę, bet ir įgijo išskirtinę teisę operuoti nauju valstybės lėšomis pastatytu 21 mln. litų vertės Kruizinių ir karo laivų terminalu.

„Su pramone ateities nesiejame – įmonės gamybinė veikla bus nutraukta. Nugriautų senienų vietoje įkursime šiuolaikišką žmonių poilsiui, turizmui, kultūrai ir pramogoms skirtą visuomeninių statinių kompleksą“, – ateities vizijas piešė tuometis „Eikos“ vadovas Robertas Dargis.

Nekilnojamojo turto ekspertai netgi nesiėmė vertinti penkių hektarų teritorijos šalia Mėmelburgo kryżiuočių pilies liekanų. Visiems ir taip buvo aišku, jog tai – pati brangiausia Lietuvos pajūryje żemė, pagal statybos rinkos kainas lygintina nebent su Šventaragio slėniu Vilniuje.

Projekto „Jūros vartai“ kūrėjai žvalgėsi į Hamburgo uostą – ten pagal konversijos programas nušlavus senuosius laivų krovos terminalus, didmiesčio centre prie Elbės atsivėrė 100 hektarų ploto erdvė, kurią vokiečiai išradingai pritaikė visuomenės poreikiams.

Naujieji KLR savininkai irgi buvo užsimoję išvalyti laivų remonto įmonės teritoriją nuo menkaverčių pastatų, pastatyti čia šiuolaikišką jachtų uostelį, jaukius šeimyninius viešbučius, kavines, biurus.

Danės krantinės pasikeitė

Norvegijos architektų projekte „Jūros vartai“ siūlyta šalia kruizinių laivų terminalo įrengti viešąsias erdves, galeriją primenančias patalpas keleiviams, pasienio tarnyboms, turizmo informacijos centrui. Teritorijos plėtojimo projekte buvo numatyta ir gyvenamųjų namų statyba.

„Toks kvartalas prie vandens, panašiai kaip Stokholme arba Osle, trauktų miestiečius, vasarą čia šurmuliuotų kruiziniais laivais atplaukiantys užsienio turistai, buriuotojai. Juk Klaipėdoje labiausiai pasigendama įdomių atrakcijų“, – projekto sėkme neabejojo R.Dargis.

Europos Sąjungos lėšomis buvo sutvarkytos smengančios Danės krantinės nuo žiočių iki Biržos tilto, piliavietėje įrengtas pramoginių jachtų uostelis, XVII amžiaus klasicizmo stiliaus statiniuose palei upę įsikūrė keturių žvaigždučių viešbutis „Old Port“.

Rekonstruotas dar vienas istorinis pastatas, vadinamas „Ryžiu malūnu“, šalia Pilies jachtų uostelio pastatytas buriuotojų aptarnavimo centras su komercinėmis patalpomis.

Paskui projektas „Jūros vartai“ išsikvėpė – neseniai „Achemos grupė“ savo turtą, tarp jų ir elingą, primenantį uosto teritorijoje tarpukariu veikusią P.Lindenau laivų statyklą, pardavė bendrovei „Puiki investicija“.

Investuotojai nuleido rankas

Nelabai aišku, ar „Achemos grupė“ ir jos partneriai įvykdė KLR privatizavimo sutartyje numatytus investicinius įsipareigojimus – sutvarkius keturis šalia piliavietės išlikusius senuosius pastatus, išleista apie 17 mln. litų.

Tiesa, Pilies uostelį ir Danės krantines valdanti „Achemos grupės“ įmonė prieš kelerius metus rekonstravo dar vieną krantinę mažiesiems laivams, baigia tvarkyti valčių remonto barą.

Senojo laivų elingo griaučių ir kitų į paminklosaugininkų globą patekusių laivų remonto statinių negalima griauti, juos pardavusi įmonė tiesiog atsikratė savo veiklai nereikalingų senienų.

„Jūros vartų“ kūrėjai kažkada entuziastingai skelbė, jog investicijos į nugyventos laivų remonto įmonės konversijos projektą per dešimtmetį sieks daugiau nei 217 mln. eurų.

„Mūsų veikla nepasikeitė, bet nusprendėme neužsiimti nekilnojamojo turto plėtra - savo planų su šia teritorija jau nebesiejame. Tai darys naujieji investuotojai“, – kalbėjo įmonės „Klaipėdos kruizinių laivų terminalas“ direktorius Alvydas Butkus.

Neskelbiama, už kokia kainą „Achemos grupė“ pardavė savo turtą. A.Butkaus žiniomis, naujieji pastatų savininkai tęs „Jūros vartų“ projektą – rengia projektinius siūlymus, kaip toliau plėtoti šią teritoriją.

Prireikė savivaldybės pagalbos

„Achemos grupės“ atstovai aiškina, jog šis sandoris susijęs su „Klaipėdos laivų remonto“ privatizavimo metu prisiimtais įsipareigojimais iškelti gamybą iš uosto: dalis įmonės teritorijos jau perduota miestui ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms, nereikalingi pastatai griaunami,

Pagal pastatų pirkimo-pardavimo sutartį „Puiki investicija“ įgijo teisę naudotis dalimi daugiau kaip dviejų hektarų žemės sklypo, kurį nuo 2016 metų iš Klaipėdos savivaldybės 99 metams buvo išsinuomojusi „Achemos grupės“ įmonė. Skaičiuojama, kad šio sklypo vertė siekia 2,8 mln. eurų.

Pirkėjų planai šalia Klaipėdos piliavietės statyti daugiabučius gyvenamuosius namus su komercinės paskirties patalpomis sulaukė prieštaringų vertinimų. Abejojama, ar jie“ pajėgs įgyvendinti tai, ką siūlo ir deklaruoja.

Abejones sustiprino keisti verslininkų manevrai – vos įgijusi senus pastatus "Puiki investicija" paprašė Klaipėdos savivaldybės sutikimo žemės, kurioje stovi aprūdijęs elingas ir kiti griozdai, nuomos teisę įkeisti bankui, nedetalizuojant savo investicinių planų.

Keistas prašymas sukėlė šurmulį

„Puiki investicija“ vienam komerciniam bankui pateikė prašymą suteikti 3 mln. eurų paskolą už 40 Vilniuje įkeistų butų. Klaipėdos savivaldybės administracija mano, kad paskola įmonei padėtų įgyvendinti savo planus – statant naujus namus sutvarkyti ir dalį piliavietės teritorijos taip, kaip numatyta detaliajame plane.

Sostinėje įkeičiamų butų ir nušiurusio elingo uoste bankui, regis, neužtenka – pareikalauta, kad „Puikios investicijos“ savininkai už paskolą įkeistų ir žemės sklypo šalia Klaipėdos piliavietės nuomos teisę. Šią žemę patikėjimo teise valdo uostamiesčio savivaldybė.

Prašydama savivaldybės tarybos leidimo įkeisti bankui žemės nuomos teisę verslininkai savo planų nedetalizavo, tik nurodė, kad siekia įgyvendinti jau seniai parengto piliavietės teritorijos detaliojo plano sprendinius.

Tokie užmojai sukėlė rimtų įtarimų aktyviai Klaipėdos miesto tarybos narei Nikai Puteikienei, abejojančiai „Puikios investicijos“ galimybėmis sėkmingai tęsti „Jūros vartų“ projektą.

„Ar tikrai ramia širdimi turime suteikti valstybinės žemės Klaipėdos širdyje nuomos įkeitimo teisę bendrovei, kurioje darbuojasi trys asmenys, o jos pajamos per metus siekia 5–10 tūkst. eurų?“ – stebėjosi politikė.

Politikai jau uždegė žalią šviesą

Nerimavo ir kita ilgametė miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė: „Ir vis dėlto – kas ten bus iš tikrųjų? Jeigu bankas prašo verslininkų įkeisti nuomos teisę, vadinasi, toji žemė yra vertybė. Mums reikia žinoti, kaip ir kas vystysis. Norėčiau, kad tokie projektai būtų išsamiau pristatomi. Mes dabar į tai žiūrime aplaidžiai.“

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė jokių grėsmių neįžvelgia: „Bankininkai patys patikrins įmonės pajėgumus grąžinti skolą. Detaliajame plane numatyti ir saugikliai – svarstymo procedūros, galimybė įgyvendinti tik viešojo konkurso būdų atrinktus statybų projektus“.

Valdininkų kalbų nuraminti politikai giliau nesidomėjo, kokie vėjai švilpauja naujų investuotojų kišenėse – tarybos balsų dauguma pritarta verslininkų prašymui įkeisti bankui žemės Danės žiotyse nuomos teisę.

„Puikios investicijos“ bendraturtis Žydrūnas Andriukaitis „Achemos grupės“ nekilnojamojo turto pardavimo ir įgijimo aplinkybių, naujų investicijų planų plačiau nekomentavo.

Naujas šuolis – „Lindenau galerija“

Naujieji investuotojai pirmąjį žingsnį jau žengė – jie neslepia savo ketinimų su Klaipėdos piliaviete siejamoje išskirtinėje teritorijoje statyti naują daugiafunkcį kompleksą.

„Puikios investicijos“ iniciatyva pernai netgi buvo surengtas ribotas kviestinis architektūros idėjų konkursas dėl prie Danės žiočių planuojamų namų komplekso statybos. Jį laimėjo sostinės architektūros studija „Plazma“

„Lindenau galerija“ pavadintame projekte seniesiems Klaipėdos kvartalams būdingo perimetrinio užstatymo principu lygiagrečiai krantinės rikiuojami nauji pastatai.

„Plazmos“ makete šie pastatai sukomponuoti taip, kad laivais plaukiantiems žmonėms iš upės atsivertų senosios Mėmelburgo pilies panorama su bastionais, fosomis, laivų statyklos elingo fragmetnai.

Išskirtinis dėmesį projektuotojai skiria Danės krantinės siluetui nuo pat upės žiočių.

Prie vandens – kavinės ir butai

Architektai siūlo statyti visuomeninės paskirties kompleksą. Pirmajame aukšte įsikurtų komercinės patalpos, nedidelės kavinės, maisto prekių ir suvenyrų parduotuvės su lauko terasomis, atsiveriančiomis į krantinę.

Antrasis ir trečiasis aukštai pritaikyti gyvenamosioms erdvėms – ten būtų projektuojami įvairaus ploto 2-4 kambarių butai. Ketvirtajame aukšte galima įkurti didesnius ir prabangesnius apartamentus su masardomis, prancūziško stiliaus balkonais arba terasomis.

Naujasis daugiafunkcis kompleksas prie Danės žiočių formuojamas iš penkių naujų tūrių, kuriuos vizualiai ir funkciškai jungia pirmasis aukštas, paverstas dengta galerija.

Dvišlaičių statinių laužytais stogais ir stilizuotais erkeriais išvaizda iš tolo šiek tiek primena stilizuotą Klaipėdos senamiestį garsinančią fachverko architektūrą.

Apdailai siūlomos raudonos plytos, čerpės ir medis. Tradicinės medžiagos derinamos su šiuolaikiškomis – metalu ir stiklu.