Po baltų palapinių stogais jomarko lankytojai galėjo rasti įvairiausių prekių: medinių drožinių, įrankių, drabužių, vaistinių žolelių, suvenyrų ir kitokių gaminių. Prekybininkai maloniai kvietė pasigrožėti jų rankdarbiais, o mažuosius smaližius kepėjai vaišino sausainiais ir pyragais.
Nors rytas miestiečius pasitiko ne itin džiugiai, apsiblausęs dangus ir lietaus lašai, kartkartėmis vis barbendami į prekeivių palapines, nesutrikdė šventės eigos. Tiesa, praėjus kelioms valandos nuo mugės pradžios, kai kurie prekiautojai pernelyg nedžiūgavo. Pasak jų, buvo skirta nepakankamai dėmesio šio renginio reklamai, tad ir prekyba vyko gana kukliai. Tačiau dauguma šventiškai nusiteikusių atvykėlių neprarado entuziazmo ir sakėsi maną, kad vakare sugužės didesnis būrys žmonių ir kad prekiauti yra pasiruošę iki išnaktų.
Atėjus vakarui, dauguma prekeivių šios dienos prekyba nesiskundė – anot jų, žmonės noriai perka rankų darbo gaminius, o labiausiai patenkinti šventišku verslu liko gardumynų ir kepinių prekeiviai. „Prekybos sėkmė priklauso nuo renginio, šventės, ir kur visa tai vyksta. Vienose vietose prekyba sėkmingesnė, kitose – mažiau palanki prekeiviams“, – sakė klaipėdietė, mugės svečius prie savo palapinės viliojusi saldžiais skanėstų kvapais.
Rašyti komentarą