Jaunimo politika: ar Lietuvos laukia šviesesnė ateitis?

Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 (EJS2021) projekto platforma „Dialogai“, kurios tikslas, užtikrinti socialines ir politines jaunimo teises, siekia išsiaiškinti jaunų žmonių politinio raštingumo lygį bei jaunimo įtaką politikos sprendimams.

Jaunimas aktyviau domisi politika

Nors paprastai manoma, jog jaunimas yra pasyvus ir yra sunku jį sudominti, tačiau Klaipėdos Jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Laurynas Gečius džiaugiasi, jog yra matomas akivaizdus gerėjimas. „Mes savo aplinkoje matome jaunimo aktyvumo didėjimą. Tačiau ir patys, savo ruožtu, siekiame supažindinti jaunus žmones su jaunimo politikos struktūromis ir jaunimo politikos principais.“

Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas Dr. Jaroslav Dvorak pastebi pasaulinės jaunimo aktyvumo tendencijas, jog Gretos Thunberg įkvėpti jauni žmonės pradėjo rodyti kiek didesnį politinį aktyvumą. Tačiau Dr. J. Dvorak priduria, jog „net ir tie studentai, kurie studijuoja politikos mokslus dažnai sako, kad politika jiems nerūpi. Nors visus pagrindinius mūsų gyvenimui įtaką darančius sprendimus priima politikai. Taip pat, matome, kad jaunimo politinis dalyvavimas rinkimuose nėra aukštas.“

Anketa – išsiaiškinti jaunimo politinio raštingumo lygį

Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 viena iš veiklų krypčių – stiprinti jaunimo susidomėjimą politika bei aktyvinti pilietiškumą. Šiuos tikslus kelia projekto platformos „Dialogai“ įgyvendintojai: Klaipėdos universitetas bei Klaipėdos universiteto studentų sąjunga.

Platformos pirmoji veikla – atlikti 14-29 metų jaunimo apklausą, siekiant išsiaiškinti jo politinio raštingumo lygį. Remiantis prielaida, kad politiškai aktyvus jaunimas turi galimybę daryti didesnę įtaką nacionalinei bei vietos valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, atstovauti savo interesus ir prisidėti prie visuomeninės gerovės kūrimo.

Nors jaunimo politika aiškiai reglamentuota, įgyvendinama kaip horizontalus prioritetas, iki šiol nėra struktūruoto, reguliaraus jaunimo įtraukimo į su jaunimu susijusių klausimų nagrinėjimą, modelio. Atskirties grupių, neorganizuoto jaunimo įtraukimas apskritai beveik neegzistuoja. Todėl platforma „Dialogai“ skirta ne tik šių problemų sprendimui, bet ir jaunų žmonių sudominimui politika, aktyvaus pilietiškumo skatinimui.

Kitąmet jaunimo politikai Lietuvoje – 25 metai

Pirmasis jaunimo politikos pagrindų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1996 metais, todėl kitąmet Lietuva minės jaunimo politikos 25-ąsias metines. Pasak L. Gečio Lietuvos jaunimo politikos modelis yra vienas iš pavyzdinių Europoje, nes idealiu atveju jaunimo nuomonė gali pasiekti net aukščiausius politinius lygmenis. „Šis jubiliejus parodo jaunimo politikos struktūros tvarumą bei jaunimo balso užtikrinimą sprendimų priėmime. Jaunas žmogus turi galimybę kurti, įgyvendinti savo idėjas ir iniciatyvas“, – teigia KLAS pirmininkas.

Anot Dr. J. Dvorak, jaunimas ne tik, kad gali daryti įtaką politiniams sprendimams, bet ir patys gali tapti politikos dalimi. Pasak jo, geriausias pavyzdys yra Virginijus Sinkevičius. „Šiandien Lietuvai Europos Komisijoje atstovauja jauniausias komisaras per visą Europos Sąjungos istoriją. Virginijui Sinkevičiui tik 29 m. ir jis jau buvo Seimo narys, ministras, o šiandien jis yra atsakingas už visos Europos žaliąjį kursą.“

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pažymi, jog Klaipėdos miesto jaunimo politikos pagrindinis tikslas – atskleisti jo potencialą ir tapti jaunimui draugiškiausiu, atviru, bendradarbiaujančiu miestu Baltijos jūros regione. „Visada kviečiu Klaipėdos jaunimą aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, patiems kurti miestą, kad jauni žmonės čia jaustųsi laukiami ir reikalingi, norėtų čia likti gyventi, studijuoti, pradėti karjerą, leisti laisvalaikį“, – teigia Klaipėdos meras.

Europos jaunimo sostinė – galimybė jaunimui kalbėti garsiau

Klaipėdos Jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas L. Gečius teigia, jog jaunimo iniciatyvos iškėlė klausimą dėl Klaipėdos autobusuose esančių švieslenčių buvo pritaikymo kurtiesiems.„Su Jaunimo reikalų taryba inicijavome jaunimo dalyvavimo situacijos analizę, kur paaiškėjo, kad rusakalbis jaunimas mažai įsitraukia į veiklas, kad Klaipėdoje informacija nepasiekia jaunų žmonių, todėl planuojame dirbti toliau. Tikimės, kad jaunimo sostinė mums padės įgyvendinti daug kitų reikšmingų darbų“, – sako L. Gečius.

Klaipėdos miesto meras teigia, jog „Choose Klaipėda“ yra ambicingiausia uostamiesčio jaunimo iniciatyva per visą Klaipėdos istoriją. „2021-aisiais Klaipėdoje susitiks ne tik „Tall ships“ burlaiviai, bet ir išvysime daug talentingo jaunimo. Siekdami Europos jaunimo sostinės vardo visi dirbo ypatingai susitelkę, o dabar, įgyvendindami šią idėją, reikia parodyti dar didesnį sutelktumą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – sako V. Grubliauskas.

Europos jaunimo sostinės tikslas įtraukti į veiklas ir išgirsti įvairių grupių jaunus žmones: nuo jaunimo politinių organizacijų iki neorganizuoto jaunimo. Integruoti tautinių mažumų jaunimą, neįgaliuosius, netradicinių orientacijų jaunimą ir t.t. „Į jaunimą reikia žvelgti ne kaip į iššūkius, kurie kam nors gali atrodyti problema, bet kaip į pozityvią ateities kūrimo jėgą, nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad mūsų regiono jaunimas – mūsų krašto visuomenės ateitis“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.