Išsijojo 10 tonų smėlio - rezultatai nenustebino

Įdomią socialinę akciją Melnragėje vykdę iš Kauno ir Vilniaus atvykę gamtos mylėtojai stebėjosi, kad patys klaipėdiečiai vangiai jungėsi prie jos. Kur kas daugiau buvo norinčiųjų pasirinkti gintarų, nei pakelti numestą šiukšlę.

Šeštadienį Melnragėje visą dieną vyko įdomi socialinė-meninė akcija "Nematomos Baltijos smiltelės".

"Tiesiog apsitvėrėme 100 kvadratinių metrų ploto teritoriją ir persijojome sijotuvu čia esantį smėlį. Kasėme maždaug 10 centimetrų storio sluoksnį, visas šiukšles surinkome, jas identifikavome, suskaičiavome, pasvėrėme ir supylėme į žmogaus formos manekeną", - pasakojo iš Kauno atvykęs akcijos iniciatorius, socialinės edukacinės iniciatyvos "Kūrybos kampas 360 laipsnių" įkūrėjas Giedrius Bučas.

Pasibaigus akcijai vyras skaičiavo, kad viename kvadratiniame metre buvo rasta po keturias šiukšles, pusė jų - nuorūkos.

REZULTATAS. Visos surinktos šiukšlės buvo supiltos į skaidrų žmogaus formos manekeną. Taip simboliškai norėta parodyti, kad teršdami gamtą kenkiame patys sau.

"Atrodytų, nieko baisaus - viename kvadratiniam metre tik 2 nuorūkos. Bet juk žinome, kad viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens. Beje, daug cigarečių filtrų dabar gaminama iš plastiko, tad šitaip gamtoje atsiranda ir mikroplastiko priemaišos. Tai, kas yra paplūdimyje, kada nors pateks į jūrą, į vandens gyvūnų organizmus ir grįš pas mus", - pasakojo G. Bučas.

Beje, akcijos dalyviai pastebėjo įdomią tendenciją - kuo arčiau jūros buvo sijojamas smėlis, tuo jame mažiau rasta šiukšlių.

"Galima daryti prielaidas, kad arčiau kopos žmonės dažniau šiukšlina, bet gali būti ir taip, kad tiesiog bangos nuskalauja šiukšles į jūrą", - svarstė G. Bučas.

Vyras stebėjosi, kad patys klaipėdiečiai neskubėjo jungtis prie entuziastų, tačiau vieną kitą praeivį pavyko prikalbinti.

"Gal žmonės kuklinasi, nedrįsta. Per visą dieną prikalbinome prisijungti maždaug 10 žmonių. Įdomu tai, kad kur kas daugiau buvo tokių, kurie atvažiavo prie jūros rinkti gintarų. Žinoma, ši tradicija yra graži, bet liūdina tai, kad, kapstydami žoles, žmonės ieško tik gintarų, bet nepakelia šalia besivoliojančių šiukšlių", - pasakojo akcijos iniciatorius.

O vieną jaunuolių porelę netgi teko švelniai sudrausminti. Nors šalia vyko akcija, porelė, surūkiusi po cigaretę, nuorūkas numetė tiesiog prie pat jūros.

"Priėjome pakalbinti ir išgirdome tradicinį atsakymą, esą nuorūka nėra šiukšlė, neva tai popierius ir jis suirs. Tuomet man kyla kitas klausimas - ko jaunus žmones moko mokyklose?" - kalbėjo G. Bučas.

Tokias akcijas socialinės edukacinės iniciatyvos "Kūrybos kampas 360 laipsnių" įkūrėjas organizuoja ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, praėjusį birželį buvo surengtas žygis palei Nemuną nuo Alekstoto iki Marvos slėnio. Per pirmas dvi valandas šiukšles rinkę 19 entuziastų į specialiai tam paruoštą dėžutę surinko net 8 tūkst. vienetų nuorūkų.

"Taigi vartojimo kultūra Lietuvos miestuose labai panaši", - atsiduso G. Bučas ir vylėsi, kad tokios akcijos paskatins žmones susimąstyti, kaip mes teršiame gamtą.

Pasak jo, kitą vasarą yra suplanuotas panašaus pobūdžio žygis aplink Lietuvą. Numatyta, kad tuomet bus įveikta apie 1 400 kilometrų.

G. Bučas svarsto, kad tokios akcijos ir visuomenės švietimas yra labai aktualus, ypač dabar, kai vis garsiau kalbama apie visuotinį klimato atšilimą ir visas pasaulis imasi priemonių klimato atšilimo padariniams sušvelninti ir kiek įmanoma pristabdyti.