Išankstinis rūpinimasis laidotuvėmis pridaro ir vargų

Per 80 metų perkopusi klaipėdietė Vanda Valantinienė įsitikinusi, kad 14 tūkst. rublių, už kuriuos ji tikėjosi padorių laidotuvių, iš jos nugvelbė giminaitė. Tačiau iki šiol šios versijos jai nepavyko įrodyti nė viename teisme, o kiek jų būta, jau ir pati senolė nebesuskaičiuoja.

"Nenumirsiu, kol nepasieksiu teisybės. Ta giminaitė ne tik mane apvogė, bet ir valstybę, nes už mano rublius jai buvo atkurtos santaupos. Matyt, ji visus papirko, nes visi jos pusėje", - pyksta senolė.

Anot teisininkų, siekiant išvengti tokių ar panašių nesusipratimų, savo valią dėl palaidojimo ir laidojimo išlaidų geriausia išreikšti sudarant testamentą. Savo išeitis tokiais atvejais siūlo ir laidojimo biurai.

Sugalvojo pusseserė

Istorija, sugriovusi V. Valantinienės gyvenimą, prasidėjo dar 1990 metais, kai vienišos moters gyvenime atsirado, ironiškai tariant, "itin maloni pusseserė" (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Autor. past.).

"Ji buvo tokia lapė, sakė, kad mane galės slaugyti ir "karšinti", - prisiminė senolė.

Esą jos sutarusios, kad visas V. Valantinienės santaupas padės į taupomąją kasą pusseserės vardu. Banke moterys esą surašiusios testamentą, kad tuo atveju, jei V. Valantinienė numirs anksčiau už pusseserę, tos santaupos bus skirtos jos laidotuvėms. O jei nutiktų taip, kad Dievulis pirmiau pasišauktų giminaitę, pinigai liktų V. Valantinienei.

Kam reikėjo tokio keisto sandėrio, ypač žinant tai, kad abi pusseserės kone vienmetės, senolė dabar negali paaiškinti. Pasak V. Valantinienės, tokią schemą sugalvojo pusseserė, o ji tiesiog ja pasitikėjo.

"1990 metų lapkričio 2 dieną banke Telšių rajone įdėjau 10 tūkstančių rublių pusseserės vardu ir surašėme testamentą, kuris ir liko banke, aš jo neturiu. Paskui dar įdėjau 4 tūkstančius rublių. Sąskaita buvo pusseserės vardu, bet taupomąją knygutę turėjau aš, kad ji negalėtų be manęs tų pinigų paimti", - pasakojo senolė.

Pasak jos, jau kitų metų vasarą ji supratusi, kad laidotuvėms skirtų pinigų sąskaitoje nebėra. Esą pusseserė išsiėmė kitą taupomąją knygelę ir pasiėmė visus pinigus. Santykiai su pussesere jau buvo pašliję. Tad esą neliko nieko kita, tik kreiptis pagalbos į teisėsaugą. 1994 m. prasidėjo bylinėjimasis, nesibaigiantis iki šiol. Senolė jau ir pati nebesuskaičiuoja, kiek teismų būta, nes ji bylinėjasi ne tik su pussesere, be ir su jos vaikais. Nebesuskaičiuoja V. Valantinienė ir kiek skundų ji yra surašiusi įvairioms institucijoms dėl jos netenkinančios teismų baigties, "korumpuotos teisėsaugos".

"Visi mandagiai atrašo, kad man niekuo negali padėti. Tai kur man kreiptis, kad nubausčiau mane nuskriaudusius žmones? Man pikta yra tai, kad pusseserė ne tik pavogė mano pinigus, bet dar ir už tuos mano pinigus gavo iš valstybės 6 tūkstančius litų, kai buvo atkurta rublinė sąskaita", - piktinosi senolė.

Pensininkei net buvo iškeltas civilinis ieškinys dėl antstolių įžeidinėjimų teismuose. Už tai, kad antstolę išvadino "gyvate" ir "vagimi", iš jos buvo norima priteisti 20 tūkst. litų. Tačiau, pasak V. Valantinienės, baudos jai pavyko išvengti.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".