Investuotojai laukia naujo Bendrojo plano

Savivaldybės atstovai žada, kad atnaujintas Bendrasis miesto planas (BP) turėtų būti patvirtintas 2018 m.

Nesudomina investuotojų

UAB "Inreal" investicijų ir analizės departamento direktorius Arnoldas Antanavičius, pristatydamas uostamiesčio investicinę aplinką, pasakojo, jog šiemet Lietuvoje tikimasi didesnių investicijų nei pernai, tačiau investuotojų bus mažiau. Pernai būta 150 investuotojų (investavusių daugiau nei 1 mln. eurų) su 460 mln. eurų krepšeliu, tačiau tik maždaug viena aštuntoji šių pinigų atsidūrė Klaipėdoje.

"Kaip trečiam pagal dydį miestui tai nėra geras rodiklis. Tarp Vilniaus ar Kauno ir Klaipėdos atotrūkis yra labai didelis. Norint į mažesnius miestus pritraukti ryškesnį kapitalą negalima sėdėti ir laukti - reikalingi veiksmai", - tvirtino A. Antanavičius.

Jis atskleidė, jog Vilniuje daugiausia investicijų keliauja paslaugų sektoriui vystyti - investuojama į verslo centrus, administracines patalpas, perkama žemė tokiems statiniams. Panašiai ir Kaune - nors daugiausia investuota į pramonę, šiemet laikinojoje sostinėje atsigręžta ir į paslaugų sektorių.

"Klaipėdoje trys ketvirtadaliai investicijų nukreipta į pramonę. Tai nėra blogai, tačiau šiemet situacija nepasikeitė, gelbsti uosto teritorija. Bet tai nėra aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos, jos nekuria multiplikacinio efekto. Kitur investicijos keliauja į verslo centrus, gerai apmokamų darbo vietų plėtrą", - tvirtino A. Antanavičius.

Jis pabrėžė, jog Vilniuje informacinių technologijų įmonės nebeįsitenka, todėl jos kuriasi Kaune. Anot specialisto, Klaipėda turėtų suskubti "atsikąsti pyrago kąsnį".

Apžvelgdamas kylančias problemas direktorius aiškino, jog jiems pradėjus bendradarbiauti su Turto banku buvo kreiptasi į Klaipėdos savivaldybę, kad parduodamiems objektams būtų pakeista administracinė paskirtis į komercinę ar mišrią.

Jis pabrėžė, jog tokie objektai, kaip buvęs Migracijos skyrius šalia "Akropolio" ar vyriausiojo policijos komisariato kompleksas Jūros g. 1 (kuris turi ir paveldosauginių apribojimų), investuotojus trauktų labiau, jei jie turėtų kitą paskirtį. Esą miesto Savivaldybė anksčiau žadėjo, kad keičiant BP iki 2015 m. pasikeis ir paskirtis, tačiau iki šiol šis planas neparengtas, o statiniai dūla ir byra.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė paaiškino, jog šiuo metu aktyviai ruošiamasi BP keitimui - jau buvo atliktas 2007-2013 m. monitoringas.

"Nuo 2013 metų pradėjome plano pakeitimo darbus: parengta schema su 12 miesto rajonų, kraštovaizdžio specialusis planas, kuriame apibrėžiami tokie erdvinės struktūros rodikliai kaip užstatymo aukštingumas, intensyvumas ir panašiai, rengiama nauja susisiekimo plėtros galimybių studija, Paveldosaugos skyrius rengia paveldo strategiją, kuri rodys naują požiūrį į paveldą", - tvirtino M. Žekonytė.

Ji pridūrė, jog visi šie darbai eina į pabaigą, todėl įvykus konkursams atnaujinto BP galima tikėtis 2018 m.

Užkonservuoti nesiekia?

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė savo ruožtu džiaugėsi pastaraisiais metais nuveiktais darbais - buvo parengti tiek Klaipėdos senamiesčio, tiek centro (Naujamiesčio) vertingųjų savybių aktai.

"Tai nėra konstitucija. Jei matome, kad vienas vertybes dėl naujai patikslintų duomenų, netikslumų ar kitų aplinkybių galima tikslinti, yra vertinimo komisijos", - sakė D. Varnaitė.

Ji tikino, jog departamentas jokiu būdu nesiekia užkonservuoti, o kaip tik skatina miestą vystytis, bet suvokiant savastį ir tapatybę, kylant ant tų pačių pamatų.

"Mums, net esant Vilniuje, didžiausią susirūpinimą kelia dėl ne visai suprantamų priežasčių apmiręs gyvenimas senamiestyje. Visų mūsų - Savivaldybės, paveldosaugininkų, investuotojų, planuotojų tikslas turėtų būti atkurti balansą, kad miestas atgautų savo gyvastį ir dvasią", - tvirtino direktorė.

Ji pažymėjo, kad investuotojų ir planuotojų neturėtų gąsdinti didesnis dėmesys pastatams, kurie yra įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Restauruojant ar kitaip pertvarkant saugomus statinius valstybė esą skiria kartais net 100 proc. siekiančias finansines kompensacijas.

"Šiemet gavome 4 kartus daugiau paraiškų nei pernai. Privatus sektorius lanksčiau reaguoja į finansines paskatas, dėl kurių realiai prisidedama prie paveldosauginių darbų", - sakė direktorė.