Ieškoma akcento šimtmečiui paminėti

2017-02-08 15:01

Klaipėdos savivaldybė, bendradarbiaudama su architektais, ieško akcento, kuris tiktų paminėti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Norima, kad jis turėtų išliekamąją vertę. Manoma, kad galbūt reikia ieškoti uostamiestyje 1918 metų pėdsakų ir pamąstyti apie tai, koks simbolis galėtų atsirasti toje vietoje.

Savivaldybės administracijos atstovai susitikinėja su architektais ir susipažįsta su kažkada kitiems projektams sukurtais, bet neįgyvendintais elementais.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova sako, jog norima Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį paminėti Klaipėdoje kokiu nors akcentu, galbūt pasinaudoti šiuo metu jau pradėtais įgyvendinti projektais ir surasti jiems tinkamą akcentą.

"Vizijos, kas tai turėtų būti, šiandien mes dar neturime. Prašėme architektų pasidalinti savo įžvalgomis ir pasiūlymais. Jų yra buvę tikrai daug. Pavyzdžiui, kokia nors forma pažymėti buvusį bastionų kompleksą ir kita", - sakė E. Mantulova.

Neseniai savivaldybininkai buvo susitikę su architektu Romu Gailiumi. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, kai buvo pristatoma Danės skvero rekonstrukcijos koncepcija, Savivaldybei patiko tos architektų grupės laiko juostos idėja. Einat nuo piliavietės per Danės skverą galėtų būti brėžiama savotiška laiko juosta tam tikra forma įamžinant kokias nors žymesnes datas iš įvairių laikotarpių.

E. Mantulova sakė, kad kol kas dar nematė tokios idėjos, kurią būtų galima įgyvendinti. Tačiau viliamasi, kad architektai suprato, jog norima, kad tas akcentas derėtų kurioje nors vietoje ir turėtų išliekamąją vertę. Laikino akcento, kuris būtų aktualus galbūt tik metus kitus, nenorima.

Architektas Edmundas Andrijauskas mano, kad Klaipėda turėtų eiti savo specifiniu keliu, nes kai Lietuva atsikūrė, Klaipėdos nebuvo jos sudėtyje, ji buvo prijungta tik 1923-iaisiais.

"Mums valstybingumo atkūrimas yra susijęs su 1923 metų sukilimu. Tą specifiką ir turėtume atspindėti savo mieste ir pagerbti tuos žmones, kurie vykdė "aneksiją", - sakė architektas.

Anot jo, galbūt būtų galima kokia nors forma pagerbti tuometinį Lietuvos ministrą pirmininką Ernestą Galvanauską, šalies kontržvalgybos viršininką Joną Budrį ar kitus įžymius veikėjus.

"Turime paminklą žuvusiems, bet kokio nors pagarbos ženklo tiems organizatoriams, politiniams ir kariniams veikėjams, kurie sudarė galimybes Klaipėdą prijungti prie atkurtos Lietuvos, neturime. Manau, kad Klaipėda neturėtų eiti tokiu pačiu keliu kaip visa Lietuva", - teigė E. Andrijauskas.