Apžiūrėti jungties vakar į uostamiestį atvykęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtino, jog už 550 milijonų eurų (įskaičiuojant darbus ir Švedijos pusėje, kabelio tiesimą ir kt.) pastatyta jungtis užtikrino pigesnę elektrą Lietuvos gyventojams.
Skaičiuojama, jog nuo veikimo pradžios jungtis sutaupė per 66 mln. eurų, kuriuos gyventojams būtų reikėję sumokėti už brangesnę elektrą. "Nordbalt", paprastai tariant, išlygino "elektras" Baltijos ir Šiaurės šalyse. Pernai elektros kaina rinkoje buvo 13 proc. žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais.
"Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas pasakojo, jog šiuo metu vyksta pastotės planinis remontas - vyksta valymo darbai, įrenginių bandymai ir panašiai. Tuo metu sprendžiama, kaip pagerinti sąlygas kone už tvoros įsikūrusiems gyventojams, mat, anot D. Virbicko, iš jų sulaukiama nemažai pageidavimų ir pastabų.
"Jie šią infrastruktūrą mato per savo langus, tad stengiamės įsiklausyti ir atsižvelgti į jų norus. Pavyzdžiui, dabar ieškome būdų suvaldyti triukšmą. Kaid ir kaip būtų keista, triukšmo dėl įvairių bandymų pastotės išjungimo metu yra daugiau, tačiau iki 2018-ųjų pradžios tikimės surasti sprendimą, kad jis nebesklistų. Ieškome geriausių Lietuvoje ar net pasaulyje projektuotojų, kurie surastų sprendimą. Vieną siūlymą turėjome, tačiau jį atmetėme - pasiūlyta statyti kone penkiaaukščio aukščio sieną, tačiau tokiu atveju gyventojus būtume palikę be šviesos", - sakė D. Virbickas.
Visgi šalia įsikūrę gyventojai pernelyg didelių priekaištų neturi - štai Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė dėkojo, jog "Litgrid" įsiklauso į jų norus, prisideda prie projektų ir nepamiršta, jog šalia gyvena žmonės.
Beje, užsiminta ir apie nuolat sugendančią liniją. Nors jungties patikimumas itin aukštas - siekia 95,6 procento, problemų per neilgą veikimo laikotarpį pasitaikė. Neskaitant pačioje pastotėje įvykusių nedidelių gedimų, daugiausia bėdų sukelia vis sugendančios antžeminės aukštos įtampos kabelių movos.
"Tokios pat movos naudojamos daugelyje šalių, tačiau jos visur genda ir kyla dėl kažkokios sisteminės problemos. Jas kūrę inžinieriai ilgai suko galvas kas ne taip, mat laboratorijos sąlygomis viskas buvo gerai, ir, panašu, problemą atrado, tad per 2018 metus jas turėtų pakeisti", - sakė D. Virbickas ir pridūrė, jog išlaidas padengs kabelio statytojai, mat vis dar galioja statinio garantija.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungęs kabelis nutiestas 2015-ųjų pabaigoje. Švedijos pusėje požeminis "NordBalt" kabelis driekiasi beveik 40 kilometrų, o Lietuvos pusėje - 13 kilometrų. Linija bandomuoju režimu pradėjo veikti pernai vasarį, o įprastu - birželio pabaigoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą