Idėja: 2014-ieji Klaipėdoje - Vėtrungių metai

Pasak savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, Klaipėda yra neatsiejamai susijusi ne tik su jūrine, bet ir pamario kultūra, kurios simbolis ir yra vėtrungės. Tad paskelbiant 2014-uosius Vėtrungių metais, siekiama jas sugrąžinti į uostamiesčio gyvenimą kaip vieną unikaliausių pamario krašto, kuriam priklauso ir Klaipėda, tapatumo ženklų. Akcentuojama, kad kitąmet sukaks 170 metų nuo Klaipėdos burmistro Ernesto Vilhelmo Berbomo sugalvotos tvarkos įvedimo, pagal kurią vėtrungėmis buvo žymimi tam tikruose Kuršių marių plotuose žvejoti galintys laivai.

Idėjos autorius žurnalistas Denisas Nikitenka komiteto nariams aiškino, jog vėtrungės labiau paplitusios tik Neringos savivaldybėje ir nepelnytai pamirštos Klaipėdoje.

"Kiekviena vėtrungė pasakoja miestelio istoriją", - įsitikinęs jis.

D. Nikitenkos teigimu, vėtrunges galima pritaikyti ir kaip metodinę-praktinę priemonę ugdymo įstaigose.

Taip pat buvo pasiūlyta ir idėja įkurti vėtrungių alėją, kuri papuoštų miestą ir taptų unikaliu turistų traukos centru. Pasak N. Lendraičio, buvo svarstomos kelios vietos jai įkurti - nuo Jono kalnelio iki būsimojo Kultūros fabriko, prie "Meridiano", pakeliui link Jūrų muziejaus ir kitos. Konkreti vieta būtų renkama skelbiant konkursą.

Kultūros skyriaus vedėjas tikino, jog 2014-ųjų paskelbimas Vėtrungių metais papildomų lėšų nepareikalaus.

Socialinių reikalų komiteto nariai pritarė D. Nikitenkos pateiktai idėjai. Komiteto narė Natalja Istomina siūlė į vėtrungių gamybą įtraukti ne tik darželinukus ar moksleivius, bet ir kitus gyventojus.

"Jei miesto Tarybos nariai ar savivaldybės darbuotojai kiekvienas pagamintų po vėtrungę, jau kiek būtų", - juokavo ji.

Komiteto narė Audronė Balnionienė atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu gana dažnai skelbiami kokie nors metai, tačiau jiems pasibaigus viskas pamirštama. Ji siūlė Vėtrungių metų pabaigą pažymėti surengiant parodą, konferenciją ar išleidžiant knygą.

Siūlymui ateinančiais metais prisiminti Pamario krašto paveldą pritarė ir savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

Vėtrungės

Pamario žvejų XIX amžiuje pradėtos kurti ir naudoti vėtrungės nebuvo vien laivo puošybos ar navigacinis elementas. Neretai vėtrungė dar pavadinama savotiška jos savininko vizitine kortele, pasu. Ji būdavo suskirstyta į kelias dalis. Centrinėje - kaimo, iš kurio kilęs žvejys, ženklas. Priekinėje dalyje vaizduojami stichijų simboliai, strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus.

Istoriografinė medžiaga patvirtina, kad dabartinei Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai teritorijai buvo priskiriami 7 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amstvitte), Smeltės, Lūžijos ir Stariškių.

2014-aisiais minint Vėtrungių metus, siūloma rengti tarptautinį seminarą, konferenciją apie vėtrungių kilmę, ištakas, istoriją, kultūrinį jų paveldą, meninę reikšmę, edukacinius užsiėmimus vaikų darželiuose ir mokyklose, vėtrungių gamybos plenerus atvirose erdvėse bei vėtrungių parodas uždarose erdvėse.