Grįžti į normalų gyvenimą Klaipėdos benamiai nenori

Pirmadienį susirinkę įvairių institucijų atstovai aptarė mieste vykdytų reidų, kurių metu buvo vykdoma elgetų apskaita, rezultatus. Jie daugeliui buvo gana netikėti.

Dar praėjusių metų pabaigoje uostamiestyje viešosios tvarkos atstovai kartu su socialiniais darbuotojais ir pareigūnais vykdė reidus, siekdami išsiaiškinti, kiek niekur neregistruotų vargetų yra mieste ir kas priverčia žmones glaustis gatvėje.

"Reidų metu nesutikome nė vieno vargetos, kuris būtų motyvuotas ir 100 procentų norėtų pradėti savo gyvenimą iš naujo. Daugelis jų turi priklausomybę alkoholiui. Tačiau visi kalbėjosi geranoriškai, nesusidūrėme su piktybiškais ar agresyviais", - sakė Socialinės paramos centro atstovas.

Su artimaisiais nebendrauja

Iš viso atlikus 11 patikrinimų buvo užregistruoti 47 anksčiau niekur neregistruoti asmenys, neturintys gyvenamos vietos. Suprantama, reidų metu užfiksuoti pavyko toli gražu ne visus elgetas, tad niekas negali pasakyti, kiek jų iš viso yra mieste.

Bent jau policijos pareigūnai sako turintys kur kas ilgesnius elgetų sąrašus.

Iš naujai užregistruotų 47 benamių net 32 nebuvo įrašyti į Darbo biržos įskaitą. Esą jie patys to nenori. Tik vienas iš jų pripažino palaikantis ryšius su artimaisiais. 16 jų sakė neturintys jokių dokumentų.

"Daugiausia vargetos telkiasi prie prekybos centrų, o sekmadieniais - prie bažnyčių. Glaudžiasi jie apleistuose pastatuose, taip pat aptikome nemažai vietų laukuose, kur jie susirenčia pašiūres, pavyzdžiui Budelkiemio, Pievų Tako, kitose gatvėse", - pasakojo reidus koordinavęs Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų duomenimis, pernai Klaipėdoje apleistuose pastatuose vyko net 40 gaisrų. Laimei, aukų išvengta, o 2012 metais apleistuose pastatuose gaisrų metu žuvo 3 žmonės.

Reikia taisyklių

Pasak savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, bėda ta, kad kaip nors sudrausminti viešose miesto erdvėse viešpataujančius benamius gana sudėtinga. Nėra patvirtinta jokių taisyklių, kurios draustų elgetauti Lietuvoje.

"Pavieniais atvejais galima prikibti dėl netvarkos. Bet jei mes tokį žmogų nubausime 10 litų bauda, vargiai ar miestą sutvarkysime. Vis gi, jei politikai pritars naujai Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių redakcijai, kur planuojama drausti visame mieste duoti išmaldą pinigais, o senamiestyje - elgetauti, tiek mes, tiek policininkai turėtų kuo remtis, siekiant sudrausminti elgetaujančius asmenis", - sakė K. Vintilaitė.

Jos žiniomis, dėl naujos tvarkos politikai turės apsispręsti artimiausiame miesto Tarybos posėdyje.

Jei būtų pritarta tokiam Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių papildimui, šių taisyklių nesilaikymas galėtų užtraukti baudą iki 2 tūkst. litų. Dažniausiai iš pradžių apsiribojama įspėjimu ir kur kas mažesne - 10 Lt - bauda.

Panaši tvarka jau kuris laikas veikia sostinėje.

Tačiau policijos pareigūnai abejoja, ar nauja tvarka ką nors iš esmės pakeistų. Esą jei vargetas išvaikys iš senamiesčio, jie niekur nedings - persikels į miegamuosius rajonus.

"Bet bent jau senamiestyje bus švariau. O juk senamiestis - reprezentacinė vieta", - idėją uždrausti elgetauti senamiestyje palaikė Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Metodai užsidirbti - įvairiausi

Idėja pradėti drausminti Klaipėdos senamiestyje įsiviešpatavusius benamius kilo pernai rudenį. Oficialiu raštu į savivaldybės administracijos direktorę tuomet kreipėsi vicemeras Vytautas Čepas.

Politikas akcentavo, kad vasarą centrinėje Klaipėdos dalyje stebimas įžūlus benamių elgesys, kuris piktina ne tik klaipėdiečius, bet ir turistus. Jie nesivaržo viešose vietose ne tik maitintis, bet ir atlikti gamtinius reikalus ar praustis miesto fontanuose.

Daugelį žmonių piktina ir agresyvūs jų išmaldos prašymo metodai. Turistai ne kartą pasakojo, kaip jie atsisakė duoti išmaldą elgetai, o šis "atsilygindamas" prispjovė į bokalą.

Kiti stebėjosi, kad norint nusifotografuoti prie įžymios vietos, visų pirma tenka sumokėti benamiui, kad šis pasitrauktų, nes kitu atveju teks fotografuotis kartu su miesto "simboliu".

Beje, kai svarstant naują Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių redakciją buvo siūloma palikti išimtį ir nedrausti elgetauti prie senamiestyje esančių bažnyčių, tam esą paprieštaravo dvasininkai. Mat ir jie jau pavargo nuo betvarkės bažnyčiose, kai elgetos ne tik pinigų prašo, bet bažnyčiose įsigudrina ir šlapias kojines pasidžiauti.