Griaus rekonstrukcijai trukdančius statinius

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, skaičiuojama, kad reikėtų griauti maždaug šešis bešeimininkius statinius ir kone tiek pat privačių.

"Prie Jono kalnelio yra nemažai senų garažų, sandėliukų, kitų nebenaudojamų, apgriuvusių statinių. Jie ne tik darko bendrą senamiesčio vaizdą, bet ir trukdo įgyvendinti Jono kalnelio rekonstrukcijos projektą. Dėl bešeimininkių pastatų klausimas tarsi nekyla - jie bus nugriauti. Tą patį planuojama daryti ir su tais statiniais, kurie turi šeimininką. Įstatyme numatyti du galimi būdai - statinio paėmimas visuomenės poreikiams arba tų pastatų, kurie trukdo Savivaldybės vykdomo projekto įgyvendinimui, pirkimas. Bet kuriuo atveju turtas yra įvertinamas ir šeimininkui sumokama kompensacija", - pasakojo E. Mantulova.

Pasak jos, dabar planuojama kviestis tų statinių šeimininkus ir kalbėtis su jais. Galbūt jie patys turi kitokių planų. Mat yra ir tokių pastatų, kurių pagal detalųjį planą tik dalis turi būti nugriauta. Gali būti, kad patys šeimininkai yra numatę rekonstruoti dalį pastato ir kartu nugriaus Jono kalnelio rekonstrukcijai trukdančią statinio dalį.

"Griovimo darbai numatyti kitais metais. Pats projektas jau yra užbaigtas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, šių metų pabaigoje bus organizuojamas rangos darbų pirkimas", - planais dalijosi E. Mantulova.

Rekonstruojant Jono kalnelį yra numatyta ne tik įrengti patrauklią viešąją erdvę, bet ir atkurti istoriją - numatyta restauruoti atkuriant Gelderno ir Kurmarko bastionų, Rytinės kurtinos ir Senojo ravelino pylimus.

"Taip pat bus suformuotos terasos, nuo kurių bus patogu ne tik grožėtis vandeniu, bet ir stebėti Jono kalnelyje vykstančius renginius, bus įrengta mažųjų laivelių prieplauka. Planuojama fosos tęsinyje įrengti fontaną, sumontuoti vaikų žaidimų aikšteles, įrengti keltuvą neįgaliųjų žmonių vežimėliams", - pasakojo Savivaldybės atstovė.

Žadama nutiesti ir naujus pėsčiųjų bei dviračių takus, atnaujinti apšvietimą, sutvarkyti tiltelius.

Antrojo etapo darbų metu numatoma pastatyti naują tiltą į Senąjį raveliną, restauruoti poternas, suremontuoti II pasaulinio karo slėptuvę bei sumontuoti pontonines prieplaukas.

Projektas bus įgyvendintas Europos Sąjungos fondų ir Savivaldybės lėšomis.

Jono kalnelio kompleksas yra senųjų miesto įtvirtinimų dalis. 1627-1629 m. vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose) miestas buvo juosiamas olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai - fosos. Darbai buvo baigti tik XVII a. pab. - XVIII a. pr. Gynybiniai pylimai buvo rekonstruoti XVIII a. viduryje, tačiau jau antroje to amžiaus pusėje prarado svarbą ir buvo suteiktas leidimas juos nugriauti - pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. Išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos pagal Vytauto Šliogerio projektą, tačiau Jono kalnelis miestiečių traukos vieta taip ir netapo. Iki šiol čia žmones traukia tik Joninių šventės ar per Jūros šventę pastaruosius dvejus metus rengtas šokančių fontanų šou.