Greičio viršijimas virsta epidemija

Apskritai iki šių metų spalio, palyginti su praėjusiais metais, Klaipėdos apskrityje įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų padaugėjo nuo 25 tūkst. iki 27 tūkst. Didžiąją dalį pažeidimų sudaro būtent greičio viršijimas, pareigūnų įvardijamas kaip dažniausia skaudžių nelaimių priežastis.

Kuklios baudos

Pirmą kartą greitį viršijęs asmuo baudžiamas kuklia bauda - jeigu greitis viršijamas nuo 21 iki 30 km / val., pažeidėjas privalo sumokėti 15 eurų. Už tokį pat pažeidimą įkliuvus antrą kartą bauda padidėja nuo 30 iki 90 eurų.

"Baudos galėtų būti didesnės. Bet tikriausiai turi keistis pačių žmonių supratimas - kam to reikia ir kodėl tas greitis viršijamas. Iki šiol žmonės to nelabai supranta ir retas susimąsto. Norime gilintis į problematiką, pabendrauti su vairuotoju, išsiaiškinti, kokios yra pažeidimo priežastys. Nuobaudą gavęs vairuotojas patirs pasekmių ateityje", - sakė Klaipėdos Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Jo teigimu, dažniau fiksuoti greičio mėgėjus Klaipėdoje iš dalies trukdo pajėgų trūkumas, kadangi pareigūnai yra priversti vykti į menkaverčius iškvietimus.

NERETAI didelis greitis ir neapdairumas tampa skaudžiomis pasekmėmis - avarijomis, atimtomis gyvybėmis ir sugriautais gyvenimais.

"Senyvo amžiaus moteriškės "pergyvena", kad prie jų namų kažkas ant žaliosios vejos priparkavo automobilį. O į tokius pranešimus turime reaguoti. Tokiu būdu ne iki galo atliekame tikrąsias policijos funkcijas. Jei susikoncentruotume į greičio viršijimo stebėjimą, manau, skaičiai nustebintų", - teigė pašnekovas.

Pasak M. Džermeikos, policija pasisako už baudos balų grąžinimą, esą anksčiau ši priemonė pažeidėjus drausmino labiau.

"Kai kurie vairuotojai baudžiami daug kartų, bet tik piniginėmis baudomis. Jie supranta, kad valstybė už tokį pažeidimą bausti griežčiau negali. Anksčiau pažeidėjai, surinkę dešimt baudos balų, metams prarasdavo teisę vairuoti. Atsirastų atsakomybė pačiam vairuotojui. Šita priemonė būtų pati veiksmingiausia", - tikino policijos atstovas.

Pasiteisinimai ir rizika

Slalomo ir "Drag" pirmenybėse dalyvaujantis Vladimiras Šidlovskis sutinka, kad policijos siūlymas grąžinti baudos balų sistemą galėtų iš dalies išspręsti problemą.

"Dabar vairuotojai tiesiog sumoka baudą, o ir jos yra labai lanksčios. Keisti požiūrį turi patys vairuotojai. Gatvėje savo galimybių nesužinosi. Kai spaudi akseleratoriaus pedalą, negalvoji, kad policija užfiksuos greičio viršijimą", - sakė jis.

Automobilių sporto mėgėjas mano, kad dažniausiai pažeidimus daro jauni arba daug pinigų turintys vairuotojai.

"Jaunas vairuotojas užaugs ir susipras, bet vietoje jo atsiras kitas. Tas, kas turi pinigų, baudas sumokės ir toliau nepaisys taisyklių. Aš taip pat buvau jaunas ir laksčiau, bet praėjo tas laikas. Kur kas įdomiau save išbandyti varžybose. Viršyti greitį miesto gatvėse nepriimtina - pats turiu vaikų ir žinau, kuo gali viskas baigtis", - teigė profesionalus vairuotojas.

Jis išskyrė dvi problemas, kurios gali turėti daug įtakos norui viršyti greitį.

"Didelė problema - lėti vairuotojai. Taip prasideda rizikingas automobilio lenkimas, ištisinių linijų kirtimas, atsiranda avarinės situacijos. Kita bėda - specialių aikštelių trūkumas, kur vairuotojai galėtų išbandyti savo jėgas", - sakė V. Šidlovskis.

Daktaro disertaciją apie rizikingą vairavimą apsigynusios Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros dėstytojos Renatos Arlauskienės teigimu, dalis dėl greičio viršijimo sustabdytų vairuotojų kalba apie skubėjimą. Kai kurie teisinasi, kad vėluoja į darbą arba norėjo anksčiau grįžti.

"Šie pasiteisinimai nėra priimami kaip lengvinančios aplinkybės. Tokiais atvejais vairuotojas turėtų savęs paklausti: kokiu atveju pasekmės būtų skaudesnės - ar kad keliomis minutėmis bus pavėluota į darbą ir šiek tiek vėliau grįžta namo, ar policijos pareigūnų skirta bauda, vairuotojo teisių praradimas, sveikatos sužalojimai ar eismo įvykis?" - retoriškai klausė dėstytoja.

Ji neabejoja, kad eismo įvykiai nutinka dėl vairuotojų tinkamai neįvertintos rizikos.

"Viešose vietose greičio viršijimas yra sąmoningas nusižengimas saugumo reikalavimams, rizikingas ir pavojingas elgesys, kurio pasekmės - eismo įvykiai, žmonių sužalojimai ir žūtys", - tikino R. Arlauskienė.

Atsiras nauji radarai

Klaipėdos vairuotojai apie mieste budinčius pareigūnus neretai sužino socialiniame tinkle "Facebook", kur asmenys vieni su kitais dalijasi nuotraukomis ir informacija. M. Džermeikos manymu, tai galima vadinti tarsi pačių vairuotojų sukurta prevencine priemone greičio viršijimui mažinti.

"Jeigu vairuotojas per feisbuką pamato, kad policija stovi netoli, iš karto mažina greitį. Tačiau ko tuo siekiame? Padėti kitam greitį mėgstančiam vairuotojui? Jei jau nėra pareigūnų, galima viršyti greitį? Policija tiesiog vykdo eismo kontrolę, didinti vairuotojų atsakomybę. Jų šiurkštūs pažeidimai ateityje gali sukelti didelių pasekmių - sugriaus ne tik kitam gyvenimą, bet ir sau, jei ties perėja partrenks asmenį", - sakė M. Džermeika.

Greičio mėgėjus Klaipėdos mieste drausmina nežymėti automobiliai. O jau per artimiausius dvejus metus Lietuvoje atsiras 500 naujų greičio fiksavimo radarų.

Kiek anksčiau greičio mėgėjus Klaipėdoje buvo bandoma pažaboti prie pėsčiųjų perėjų pastatytais moksleivio muliažais. Tačiau jie vienas po kito tapo vandalų aukomis.

"Tie berniukai efektą darė tik pirmomis dienomis. Tai buvo veiksminga priemonė - vairuotojai apsigaudami stabdydavo prie perėjų. O vėliau visi priprato ir suprato, kad tai tik muliažas. Tokiu projektu tiesiog privertėme vairuotoją suprasti, kad prie pėsčiųjų perėjos automobilį reikia pristabdyti arba apskritai sustoti ir praleisti pėsčiuosius", - teigė M. Džermeika.

Griežtos sankcijos problemos neišspręs

R. Arlauskienė, remiantis tyrimų rezultatais, patikino, kad eismo taisyklių sugriežtinimas ir baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus iš esmės nekeičia vairuotojų elgesio. Tyrimas parodė, kad vairuotojai, kurie turėjo neigiamą požiūrį į griežtą eismo saugumo kontrolę, buvo linkę viršyti greitį net ir esant didelėms baudoms.

[CITATA]

"Kitas akivaizdus dalykas - eismo priežiūra. Pareigūnai negali būti visur ir bet kuriuo laiku. Tuo metu vairuotojai mano, kad turi mažai galimybių, pavyzdžiui, viršydami greitį gauti pranešimą iš policijos dėl greičio fotoaparato užfiksuoto greičio viršijimo, sukelti eismo įvykį. Iš dalies šioje situacijoje mes turime uždarą ratą", - sakė R. Arlauskienė.

Lietuvoje veikia dešimt institucijų, kurių viena iš funkcijų yra darbas saugaus eismo srityje. Dėstytojos teigimu, galvoti apie greičio viršytojų sumažėjimą galėsime tik tuo atveju, jeigu bus pakeistas sisteminis požiūris į eismo saugumą ir vairuotojų supratimo ugdymą.

"Vairavimas yra socialinė veikla, kurios metu, pažeidžiant pagrindinę įstatymu saugomą vertybę "transporto eismo saugumas", pažeidžiamos ir kitos vertybės - žmogaus gyvybė, sveikata bei nuosavybė. Intervencijos turėtų vykti daugelyje sričių - dar prieš ateinant į vairavimo mokyklą", - teigė ji.

Moteris pateikė Norvegijos pavyzdį, kuri vykdo kampaniją "Netylėk". Jos tikslinė grupė - 16-19 metų jaunuoliai. Kampanijos informacija ir idėjos skleidžiamos lankantis mokyklose ir informaciniuose stenduose, kelių kontrolės postuose.

R. Arlauskienė pasisako ir už tai, kad pokyčiai turėtų vykti pačiose vairavimo mokyklose - vairavimo mokymo programų kūrimas turi būti centralizuotas ir tobulinamas turinio atžvilgiu, įtraukiant specialistus (psichologus, medikus, teisininkus). Jos teigimu, reikėtų vertinti, koks yra saugaus vairavimo socialinių reklamų poveikio efektyvumas skirtingoms tikslinėms eismo dalyvių grupėms.

Ji pasidžiaugė, kad tokios institucijos kaip "Regitra" ir Lietuvos automobilių kelių direkcija jau yra atviros bendradarbiavimui su mokslu, ieškant efektyviausių saugaus eismo gerinimo priemonių.

INFORMACIJA

Specialistų teigimu, didžioji dalis Lietuvos vairuotojų važiavimo greičio ir avarijos rizikos nesieja. Lietuvos automobilių kelių direkcija pasidalijo kolegų iš Švedijos surinktais skaičiais:

STATISTIKA