Girulių draustinis laukia Tarybos palaiminimo

Savivaldybės lygio Girulių draustinio steigimo procesas pradėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iniciatyva, reaguojant į visuomeninę iniciatyvą, kurią savo parašais palaikė 16 tūkst. asmenų. Klaipėdos universiteto mokslininkai argumentavo, kad perspektyvinėje draustinio teritorijoje kaip vertybė išskiriamas natūralaus pobūdžio miškingas, mažai sukultūrintas kraštovaizdis, kuriame saugotinos medžiais apaugusių pajūrio kopų ir pelkėtų lapuočių miškų buveinės.

Girulių draustinio idėjai pritarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros ministerija. Šios institucijos, atsižvelgdamos į tai, kad svarbiausios saugomos vertybės yra gamtinės, rekomendavo steigti botaninį-zoologinį draustinį, o ne kraštovaizdžio draustinį, kaip siūlė iniciatyvinė grupė, akcentuodama, kad Girulių miškas yra miesto žmonių XIX a. pasodintas miškas, sutvirtinęs pustomas pajūrio kopas.

Pažymėtina, kad dar 1960 metais Girulių miške, 613 ha plote, buvo įsteigtas Girulių botaninis-zoologinis draustinis, kurio pagrindinės vertybės buvo pajūrio miško bendrijos ir gyvūnija. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, draustinio teritorija buvo padalinta į dvi dalis - vienoje įsteigtas Pajūrio regioninis parkas, o kita pateko į Klaipėdos miesto rekreacinę teritoriją.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, įsteigus Girulių draustinį, jo teritorijos statusas būtų aukštesnis nei rekreacinio miško. "Draustinio steigimo procesas nebus greitas. Mažiausiai metus laiko užtruks ir apie 40-50 tūkst. Eur kainuos parengti specialųjį draustinio teritorijos planą, nes reikės įvertinti esamą situaciją, patikslinti vertybes ir jų ribas, numatyti jų apsaugos priemones ir pan.", - vardijo M. Černiūtė-Amšiejienė.

Priminsime, kad poreikis saugoti Girulių mišką iškilo dėl to, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" pradėjo uostą aptarnaujančio geležinkelių kelyno plėtros planavimo procedūrą ir numatė pauosčio kelyno plėtrą Girulių miške, nors Klaipėdos miesto ir rajono planuose tam buvo numatyta vieta Klaipėdos rajone, Kopūstų kaime. Klaipėdos uostą aptarnaujančio geležinkelio kelyno plėtra pripažinta valstybinės reikšmės projektu.

"Valstybinės reikšmės projektams taikomos labai didelės išimtys, - pažymėjo M. Černiūtė-Amšiejienė. - Draustinio statuso suteikimas teritorijai - tik būdas atkreipti dėmesį, pasakyti, kad Savivaldybei ši teritorija yra svarbi, tačiau valstybinės reikšmės projektams taikoma pirmenybė."