Fotometraštininko Eugenijaus Maciaus akiratyje - ir meno, ir politikos virtuozų portretai

Pristatė iškilių žmonių galeriją

Nuo pat jaunystės su fotoaparatu nesiskiriantis E.Macius autorinėje šioje parodoje pristato ne tiktai Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai žinomų visuomenės veikėjus - menininkų, kultūros darbuotojų, žurnalistų, bibliotekininkų, teatralų, dvasininkų, politikų, kitų žmonių, su kuriais jam teko artimai bendrauti, susidurti gyvenime ir kūryboje, portretus.

Netikėtais rakursais pavaizduoti literatai Rolandas Rastauskas, Sigitas Poškus, Sergejus Gocmanas, dailininkai Edvardas Malinauskas, Liudvikas Natalevičius, Virginijus Viningas, Romas Klimavičius, Kęstutis Balčikonis, fotomenininkai Algirdas Dorangauskas ir Saulius Jokužys, scenos meistrai Vytautas Paukštė, Valentinas Masalskis, kraštotyrininkas ir publicistas Bernardas Aleknavičius, kiti iškilūs kūrėjai.

Į E.Maciaus akiratį pateko ir politikai – ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, politiko mandatą į rašytojo lyrą iškeitęs buvęs dviejų kadencijų Seimo narys psichologas Vytautas Čepas. Itin raiškūs mūzoms neabejingos Lietuvos centro partijos atstovės Ninos Puteikienės ir jos buvusio kolegos, iš politikos džiunglių į menotyros, socialinės publicistikos lauką pasitraukusio filosofo Vytauto Valevičiaus portretai.

Draugų ir bendraminčių atvaizdai

Eksponuojami ir aukščiausiojo kalibro politikos didmeistrių - šalies prezidentų Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės, Sąjūdžio kūrėjo filosofo Romualdo Ozolo, diplomato Vygaudo Ušacko - portretai. Šalia jų - istoriko ir keliautojo Alfredo Bumblausko, džiazo virtuozo Pranciškaus Narušio, pranciškono vienuolio brolio Benedikto, charizmatiškosios aktorės Virginijos Kochanskytės, pirmojo Jūrų uosto direkcijos vadovo, Klaipėdos garbės piliečio  Valentino Greičiūno atvaizdai.

“Fotografuoja nuo trylikos metų, kai tėvai man nupirko foto aparatą "Liubitel". Vėliau aparatai keitėsi, daug metų dirbdamas Lietuvos kino studijoje fotografuodavau savo malonumui, šitaip susikaupė nemažai foto negatyvų. Įsimintinų susitikimų būta kur kas daugiau, šios bibliotekos erdvėse po reiklios atrankos sutilpo tik nedidelė fotoportretų dalis“, - kalbėjo sukaktuvininkas.

Tai antroji E.Maciaus dokumentinės fotografijos paroda - ankstesnėje žiūrovai išvydo žmonių, su kuriais jis artimai bendravo kurdamas vaidybinius ir dokumentinius kino filmus, televizijos siužetus portretus.

Tarp jų buvo Vytauto Jonyno, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Marcelijaus Martinaičio, Stasio Krasausko, Jono Kuzminskio, Vytauto Bložės, Gedimino Bogdano, Vytauto Čibiro, Gedimino Girdvainio, Česlovo Kudabos, kitų įžymių menininkų ir visuomenės veikėjų portretai.

Prie kinematografijos ištakų

Iš Palangos kilęs E.Macius - vyresniosios kartos kūrėjas. Sovietmečiu susigundęs kinu, nutraukė slavistikos studijas Vilniaus universitete, įstojo į Maskvos kinematografijos institutą. Ten įgijo operatoriaus diplomą, beveik tris dešimtmečius darbavosi Lietuvos kino studijoje. Po to vadovavo Klaipėdoje įkurtam kino centrui, o vėliau savo gyvenimą susiejo su televizija.

E.Macius stovėjo prie Lietuvos kinematografijos ištakų - darbavosi petis į petį su Viktoru Starošu, Leonu Tautrimu, Moisejumi Segaliu, Georgijumi Chnkojanu, Romu Gabaliu, Zacharijumi Putilovu, Robertu Verba, Rimtautu Šiliniu, Bytaute Pajėdiene, Laima Pangonyte, kitais žymiais kino meistrais. Geriausi jų darbai įtraukti nacionalinės kino dokumentikos aukso fondą.

Kaip režisierius ir operatorius E.Macius per savo ilgametę karjerą kino ir televizijoje studijose sukūrė daugiau kai šimtą įvairios tematikos dokumentinių, mokslo populiarinimo ir informacinių filmų, daugiau kaip penkis tūkstančius siužetų kino žurnalams.

"Tada viskas sukosi kaip pagreitintame kine, nemačiau kaip išaugo mano dukra, nes pusę gyvenimo praleidau komandiruotėse filmuodamas įvairius vaizdus ir siužetus", - prisipažino parodos autorius.

Persikėlęs gyventi į pajūrį E.Macius darbavosi Lietuvos televizijos ir radijo Klaipėdos padalinyje. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus sukauptą filmuotų kadrų lobyną ir fotografijų archyvus, suskaitmenintus analoginiu vaizdo formatu, operatorius padovanojo Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekai.

E.Maciaus dovanotame archyve yra ir tokių kadrų, kuriems anais laikais nebuvo lemta pasirodyti Lietuvos kino teatrų ekranuose ir televizijos eteryje - Maskvai paklusnūs filmų cenzoriai jų nepraleido, įžvelgę neleistinų sąsajų ir su Lietuvos praeitimi, ir su sovietinio gyvenimo tikrove.

Nenuvylė ir D.Grybauskaitės

Pristatydamas naujausią E.Maciaus parodą jo bičiulis rašytojas Juozas Šikšnelis žiūrovams priminė, jog kai kurių primityvių tautelių atstovai iki šiol akistatos su fotografais vengia lyg ugnies manydami, jog šie kartu su portretais vagia ir jų sielas.

„E.Macius yra ne toks - atskleidžia ir praturtina žmonių sielas, parodo tai, ko kiti nepastebi. Nė vienas fotografijos maestro įamžintas herojus, netgi subtilia ironija ir reiklumu kitiems autoriams pasižymintis jo kraštietis eseistas R.Rastauskas, neprašė retušuoti portretų“, - patikino literatas.

Parodoje rodomas prezidentės D.Grybauskaitės portretas žiūrovams prisiminė jos viešnagę Klaipėdoje, kai apskrities bibliotekos kiemelyje buvo atidengtas skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas bronzinis bareljefas „Išnykusios baltų gentys“.

„Prezidentės vizitą nepastebimai fiksavo E.Macius. Atkreipiau dėmesį, kad ekscelencijos palydovai jo nemokė, kaip fotografuoti. Nežinau, kas nutiko vėliau, bet po šio vizito etatinė prezidentūros fotografė Džoja Barysaitė kažkodėl pasitraukė iš pareigų“, - prisiminimais dalijosi įvykių liudininkas J.Šikšnelis.

Kūrėjui nėra kada nuobodžiauti

Dokumentinės fotografijos gerbėjų nuo E.Maciaus parodos neatgrasė net koronaviruso grėsmė – apskrities bibliotekos salėje susirinko nemažai apsaugos kaukėmis veidus prisidengusių smalsių žiūrovų.

Nepailstančiu Klaipėdos metraštininku tituluojamam fotografui ir operatoriui sėkmės kūryboje ir tokio pat žvalumo linkėjo jo draugai, artimieji, kolegos žurnalistai, kurių portretai eksponuojami parodoje.

E.Macių sveikino pagrindinis jo fotografijų vernisažo mecenatas - Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius, almanacho "Žurnalistika" redaktorė klaipėdietė Jolanta Beniušytė, kinematografininkas ir kultūrologas Kęstutis Meškys. 

Parodos akimirkas fiksavo sukaktuvininko anūkas Domas Rimeika, pasirinkęs su fotografija ir filmavimu susietą kelią. Lietuvos žurnalistų sąjunga E.Macių yra apdovanojusi medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai".

Dviejų Lietuvos kūrybinių sąjungų (žurnalistų ir kinematografininkų) narys E.Macius nenuobodžiauja – toliau tvarko savo dokumentikos archyvą, planuoja naujas fotografijos parodas, leidinius.