Elektroninis bilietas: pigiausio nesirinks

Teigiama, kad jau pasimokyta iš pirmojo paslaugos pirkimo konkurso, kurį daugiau nei prieš dešimtmetį organizavo Vilniaus savivaldybė, tad dabar nugalėtoją lems ne mažiausia pasiūlyta kaina, o ekonominio naudingumo kriterijus.

Jei bus išvengta nepagrįstai didelių kainų ir viešiesiems pirkimams būdingų teisminių ginčų, jau šį rudenį arba nuo kitų metų pradžios elektroninius kartinius bilietus bus galima įsigyti ir internetu. Iš autobusų ketinama iškraustyti vadinamuosius krokodilus (skylutes bilietuose darančius komposterius), o bilietus čia bus galima įsigyti ir su mobiliuoju telefonu ar bekontakte banko kortele.

Konkursas - tarptautinis

Klaipėdos transportininkai su dabartine el. bilieto sistema vargsta nuo pat šio projekto įgyvendinimo pradžios 2004-aisiais.

Europos Sąjungos (ES) remto projekto, kuriam vadovavo Vilniaus savivaldybė, metu buvo vykdomi viešieji pirkimai ir, anot VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio, buvo nupirktas pigus daiktas, atitinkamai ir veikiantis.

"Dėl to, kad projektas buvo finansuojamas europiniais pinigais, penkerius metus nuo jo užbaigimo - iki 2014-ųjų vidurio - nebuvo galima nieko keisti. Per tuos penkerius metus išvargome nuo prasto serviso, ribotų galimybių. Vėliau sistemą bandėme tobulinti savo jėgomis, bet išsėmėme visas galimybes. Kai elektroninio bilieto sistema buvo pradėta diegti, net GPRS internetas praktiškai buvo naujiena. Tad ši įranga jau tikrai yra ir moraliai pasenusi", - sakė G. Neniškis.

Pasak jo, elektroninio bilieto atnaujinimo procedūras išjudino šių metų rudenį numatytas maršrutinių taksi integravimas į jo sistemą.

"Esant dabartinei sistemai tokios integracijos atlikti negalėtume, nes reikia užtikrinti, kad elektroninio bilieto korteles būtų galima pildyti ir maršrutinių taksi, ir autobusų bilietais. Taip pat reikia užtikrinti, kad brangesni maršrutinių taksi bilietai galiotų ir autobusuose, o pigesni autobusų bilietai negaliotų maršrutiniuose taksi", - aiškino G. Neniškis.

Anot pašnekovo, buvo nutarta, kad bandymas gauti ES paramą labai apsunkintų viso projekto įgyvendinimą, tad jis bus finansuojamas Klaipėdos savivaldybės ir KKT lėšomis.

UŽDUOTIS. Tarp esminių potencialiems tiekėjams keliamų uždavinių yra įpareigojimas užtikrinti galimybę internetu įsigyti kartinius bilietus ir matyti jų likutį. Dabar taip galima pirkti tik terminuotuosius bilietus. Eimanto Chachlovo nuotr.

Kovą įstaiga buvo paskelbusi konkurso specifikacijų sąlygas. Pasak G. Neniškio, jomis domėjosi visi potencialūs Lietuvoje veikiantys tiekėjai, bet pastabų ar pretenzijų nebuvo sulaukta. Tiesa, konkursas yra tarptautinis, tad gali būti, jog pasiūlymus pateiks ne tik mūsų šalyje veikiančios įmonės.

Anot G. Neniškio, KKT paskelbto konkurso sąlygos yra gerokai konkretesnės nei tos, kurios buvo Vilniaus skelbtame konkurse, nėra palikta abstrakčių vietų, kurias galima įvairiai traktuoti.

"Turime sukaupę nepalyginti daugiau patirties", - tikina pašnekovas.

Ką padarys?

"Iš esmės tiekėjai galės siūlyti arba dabartinės sistemos modernizaciją keičiant įrangą, arba sprendimą viską įdiegti nuo nulio. Esminiai uždaviniai bus užtikrinti galimybę internetu įsigyti kartinius bilietus ir matyti jų likutį. Taip pat turės atsirasti pusės valandos trukmės bilietai, II ir III zonos kartiniai bilietai. Sistema turės naudoti patį greičiausią įmanomą bevielio interneto ryšį - 3G arba 4G. Taip pat autobusuose turės būti įrengti skaitytuvai, prie kurių priglaudus bekontaktę mokėjimo kortelę ar mobilųjį telefoną bus galima įsigyti kartinį bilietą. Tradicinių komposterių nebeliks - turės būti įrengti elektroniniai, ant popierinių bilietų išspausdinsiantys QR kodą. Tai mums leis identifikuoti, kokioje stotelėje bilietas buvo pažymėta, ir bus aiškūs visi keleivių srautai, nes dabar turime duomenis tik apie elektroninių bilietų pažymėjimo vietą", - sakė G. Neniškis.

Anot jo, konkurso laimėtojas bus renkamas vadovaujantis ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijumi.

"Kaina sudarys šiek tiek daugiau nei pusę konkursinių balų. Trečdalį balų bus galima surinkti už sistemos funkcionalumą. Tai įvertinti samdysimės nepriklausomus ekspertus. Dar apie trečdalį balų konkurso dalyviai gaus už projekto įgyvendinimo realumą, nes kažkiek laiko senoji ir naujoji sistema dar turės veikti kartu", - aiškino KKT vadovas.

Pasak G. Neniškio, įstaiga yra numačiusi maksimalų biudžetą, kiek galima išleisti šiam projektui. Jei konkurso dalyvių pasiūlymai jį viršytų, procedūrą tektų nutraukti.

"Noras yra, kad visi darbai būtų pabaigti iki rusėjo, kai turėtų startuoti maršrutinių taksi integracija, tačiau jei nepavyktų, darbai būtų atliekami etapais ir maršrutiniai taksi į elektroninio bilieto sistemą būtų integruoti vėliau", - sakė G. Neniškis.

Jis akcentavo, kad keleiviai dėl sistemų keitimo darbų jokių finansinių išlaidų nepatirs - naujų kortelių pirkti nereikės, jas nebent reikės performatuoti kuriame nors platinimo taške.

Istorija

Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.

"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Klaipėdai išleista dalis siekė apie 2,7 mln. litų (782 tūkst. eurų).

Nors el. bilieto sistemos turėjo leisti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose naudotis tuo pačiu bilietu, jos taip ir liko nesuderintos.

Uostamiesčio transportininkai ir Savivaldybė dėl elektroninio bilieto sistemos defektų su rangovais - AB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." - kovojo net teismuose.