Dviračių takai pagaliau bus skirti dviratininkams

Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengėjas - UAB "Sweco Lietuva" - jau ėmėsi dviratininkų apklausos, kuria siekiama sužinoti jų poreikius ir pagrindines problemas. Žmonės, turintys pasiūlymų dėl dviračių takų, raginami jau dabar juos teikti savivaldybės administracijos direktoriui, kad iš pat pradžių būtų išsiaiškinta, į ką reikia atkreipti dėmesį.

Specialųjį planą baigti rengti ketinama kitų metų liepą. Šią vasarą turi būti atlikta turimų dviračių takų būklės analizė. Koncepcija tvirtinti miesto Tarybai turėtų būti pristatyta spalį ar lapkritį. Vėliau bus konkretizuojami sprendiniai ir kitų metų sausį ar vasarį tikimasi pradėti viešinti tą specialųjį planą.

Tikimasi ES paramos

Miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės teigimu, tokio specialiojo plano visų pirma reikia todėl, kad Europos Sąjunga (ES) gali iš dabartinio finansavimo laikotarpio lėšų skirti pinigų dviračių takams įrengti tiems miestams, kurie turės pasirengę dviračių takų infrastruktūros plėtros planus. Beje, šio plano rengimas 85 proc. finansuojamas ES lėšomis.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, specialusis planas turėtų detaliau nei dabar turima schema išnagrinėti turimus takus ir sudėlioti akcentus, kada kokie planai turėtų būti įgyvendinami.

"Plano rengėjai turėtų dviračių takus vertinti ne tik kaip kažkokį priedą, o kaip visos susisiekimo sistemos dalį. Privalo būti sudarytos normalios ir saugios galimybės važiuoti dviračiais ir į darbą, ir į mokyklą", - sakė Urbanistikos skyriaus vadovė.

Dviratis - kaip transportas

Pasak "Sweco Lietuvos" Planavimo skyriaus vadovo Remigijaus Šimkaus, Klaipėdos savivaldybė suvokė problemą, kad dviračių infrastruktūros plėtra uostamiestyje vyksta gana chaotiškai - įrengiamos atskiros atkarpos, kurios nėra sujungtos į vieną sistemą. Apskritai nėra hierarchinės sistemos, t. y. neišskirta, kurie takai yra magistraliniai, kurie vietinio susisiekimo ir pan.

Anot jo, minėto plano tikslas - sukurti tokią sistemą, kad dviratininkams būtų patogu judėti Klaipėdos mieste. Norima, kad tas judėjimas būtų labiau siejamas ne su rekreaciniu pasivažinėjimu prie jūros ar kur kitur, bet kad dviratis taptų visaverte transporto priemone. Sukurta infrastruktūra turėtų skatinti kuo daugiau klaipėdiečių naudotis ne automobiliais, o dviračiais.

Plano rengėjai turi išanalizuoti, kas jau yra padaryta, ką reikėtų integruoti į sistemą. Įvertinę dabartinę būklę jie privalo pateikti išvadas, kaip pagerinti esančią struktūrą.

Takai neatitinka normų

R. Šimkaus teigimu, svarbu ne tik tai, kad kai kurių dviračių tankų dangos yra susidėvėjusios, bet ir tai, kad kai kurie takai nutiesti dar sovietmečiu, o per tiek laiko jau yra pasikeitusios takų normos. Netgi tie takai, kurie buvo įrengti prieš kelerius metus, nebeatitinka naujų normų. Dabar yra numatytos žymiai platesnės dviračių juostos tam, kad dviračiai galėtų laisvai prasilenkti. Taigi plano rengėjai ketina atsakyti į klausimą, ką reikia padaryti, kad turimi takai atitiktų reikalingus parametrus.

Nemažai tikimasi iš miesto dviratininkų apklausos.

"Norime takus dėlioti ne ten, kur yra patogu, o ten, kur yra poreikis. Bandysime parodyti pagrindines judėjimo kryptis, pavyzdžiui, gyvenamieji rajonai-darbovietė, kitas aktualias vietas. Be abejo, klaipėdiečiai daug juda jūros kryptimi. Tikimės iš atsakymų kristalizuoti pagrindinius srautus, manome, kad tos vietos, kuriomis jie juda, turėtų būti prioritetinės ir jose turi būti įrengiami arba sutvarkomi dviračių takai", - sakė R. Šimkus.

Nėra projektavimo tradicijų

Klaipėdos savivaldybė turi dviratininkų grupę, kuriai priklauso ir Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovai. Jos nariai tariasi, kaip būtų galima geriau panaudoti savivaldybės numatytas investicijas, kur takus reikėtų pagerinti pirmoje vietoje. Pavasarį tą grupė surengė išvažiuojamąjį posėdį, jame dalyvavo ir vicemeras Artūras Šulcas, ir pats R. Šimkus. Šįkart tikslas buvo įvertinti Taikos prospekto dviračių takų būklę.

Pasak R. Šimkaus, pagrindinė Taikos prospekto tako problema yra ta, kad jis buvo rengiamas per kelis etapus ir tiesiamos atskiros atkarpos, ir kai kuriose vietose jos tarpusavyje nėra suderintos. Vietomis takai nesueina, prasilenkia.

"Lietuvoje nėra dviračių, kaip transporto priemonių, takų projektavimo tradicijų, todėl ir požiūris kartais būna labai įdomus. Pavyzdžiui, laisvesnė šaligatvio dalis paliekama pėstiesiems, o dviratininkams atiduodama ta juosta, kurioje yra medis arba stulpas. Ir tokių atvejų matėme daugybę.

Mes save vertiname kaip pėsčiuosius, tad prioritetas teikiamas jiems, o į dviratininkus numojama ranka. Prieinama iki komiškų situacijų galbūt todėl, kad mes neturime dviračių kultūros", - mąstė R. Šimkus.

Klaipėda lenkia Vilnių

"Stengsimės sukurti gerą, tvarkingą dviračių transporto sistemą, funkcionalią, nustatytą pagal poreikius. Tokių situacijų, kai palei gatvę įrengiami didžiausi dviračių takai, nors realiai jais per savaitę pravažiuoja tik vienas dviratininkas, stengsimės išvengti", - sakė plano rengėjų atstovas.

R. Šimkaus teigimu, dviračių takų srityje Klaipėda jau pralenkė Vilnių.

"Klaipėdos reljefas yra palankesnis dviračiams, pas jus nėra tokių kalvų kaip Vilniuje. Be to, pas jus švelnesnis klimatas, ilgiau trunka sezonas. Atvažiavęs į Klaipėdą matau, kad uostamiesčio gatvėse dviratininkų yra žymiai daugiau nei Vilniuje. Netgi ankstyvą pavasarį, kai sostinėje dar retas kas važiuoja, Klaipėdoje jau būna gana daug dviratininkų.

Taigi Klaipėda turi visas galimybes tapti miestu Nr. 1, jeigu kalbėsime apie dviračius kaip apie susisiekimo priemones", - prognozavo jis.