Dovą Zaunių primins gatvė

Uostamiesčio meras informavo viešnią, kad jau apsispręsta vieną iš Klaipėdos gatvių pavadinti Augustos senelio vardu. Lieka tik tai įteisinti miesto Tarybos sprendimu.

Miesto valdžia atsižvelgė į Klaipėdos universiteto ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos prašymą įamžinti ilgiausiai tarpukario Lietuvoje dirbusį, net 5 metus itin sunkiu laikotarpiu šiame poste išsilaikiusį mažlietuvį užsienio reikalų ministrą D. Zaunių. Tai - miesto duoklė šio krašto ir Lietuvos istorijai.

Nepaisant to, kad Karaliaučiaus krašte gimęs D. Zaunius Klaipėdoje negyveno, o būdamas ministras rezidavo Kaune, istorikų teigimu, šis žmogus yra daug nusipelnęs būtent Klaipėdos kraštui. Jis to laikmečio, kai buvo kalbama apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos, diplomatas. Procesas vyko gana skausmingai, buvo susipriešinimas tarp Lietuvos ir Klaipėdos. D. Zaunius stengėsi užimti tarpinę poziciją, suprasti ir šio krašto žmones. Jis buvo vienintelis Mažosios Lietuvos atstovas tuometinėje Vyriausybėje. Tai turėjo didelės reikšmės. Istorikų manymu, apie šią iškilią asmenybę viešojoje erdvėje žinoma per mažai.

Istorikas Vygantas Vareikis sakė, kad idėja įamžinti šią asmenybę kilo Lietuvos diplomatui ir istorikui Vytautui Žaliui, kuris parašė knygą apie Lietuvos diplomatiją.

Dovo Zauniaus gatvė bus šiaurinėje miesto dalyje planuojamame naujame kvartale. Pasak Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininko Vytauto Čepo, tai bus graži didelė, besitęsianti apie 2 kilometrus gatvė, eisianti palei upę nuo Tauralaukio, Liepų gatvės link.

Gydytoja A. Saulys su vyru Maiku gyvena Kanadoje, Klaipėdoje jie lankosi jau antrą kartą. D. Zauniaus anūkė girdėjo mamos pasakojimus apie senelį. Jis buvęs labai kuklus žmogus, sąmojingas. Ponia Augusta pasakojo, kad jos šeima yra išsibarsčiusi po visą pasaulį, kad Klaipėdoje jie randa savo šeimos dvasios ugnelę.

Beje, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje dirbo D. Zauniaus sesuo, žinoma, kur ji yra palaidota. Augustos tėvas yra įsteigęs fondą, kuris egzistuoja iki dabar ir remia Švėkšnos "Saulės" gimnaziją.

Informacija

"D. Zaunius (1892-1940) dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės procese. Tapęs URM generaliniu sekretoriumi (1928 m.), o vėliau ir užsienio reikalų ministru (1929-1934) D. Zaunius išskirtinį dėmesį skyrė gindamas Lietuvos interesus Klaipėdos krašte santykiuose su Vokietija. Jis ne tik ilgiausiai užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs tarpukario diplomatas, politikas, bet ir vienintelis iš Mažosios Lietuvos kilęs Lietuvos Vyriausybės narys Pirmosios Respublikos metais. D. Zauniaus pastangas Lietuvai ir Klaipėdai vainikavo 1932 m. rugpjūčio 11 d. diplomatinė pergalė Nuolatiniame Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje, susilaukusi plataus tarptautinio atgarsio ir kuriam laikui sustiprinusi lietuvybės pozicijas Klaipėdos krašte. Amžininkų D. Zaunius vadintas "Hagos nugalėtoju", svarbiausiu pergalės architektu", - rašė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Vytautas Žalys.

1934-1936 m. D. Zaunius dirbo Valstybės Taryboje, padėjo rengti įvairias sutartis su užsienio valstybėmis. 1936-1940 m. buvo Lietuvos banko valdybos direktorius, valiutų komisijos pirmininkas. Mirė 1940 m. vasario 22 d. Kaune.