Dėl pastato likimo teirausis ir verslo

Piliavietės teritorijoje esantis apleistas pastatas, kuriame anksčiau buvo irklavimo bazė "Neptūnas", o sovietmečiu - bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" laisvalaikio klubas, priklauso Savivaldybei, patikėjimo teise jį valdo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Manoma, kad pastato vertybė yra tik jo pirmas aukštas, pastatytas XX a. pirmoje pusėje ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Antras aukštas buvo pristatytas apie 1950 m. Savivaldybė yra numačiusi tą pastatą rekonstruoti. Tam gali reikėti apie milijono eurų.

"Rengiant šio pastato sutvarkymo techninį projektą pirmiausia reikėtų žinoti, kokia užduotis turi būti duota projektuotojui - projektuoti vieno aukšto ar dviejų aukštų pastatą. Kultūros paveldo departamento nuomonės mes negalime atspėti. Ją jis išsakys tada, kai gaus derinti projektinius pasiūlymus", - po Savivaldybėje vykusio pasitarimo sakė jos administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Pasak jos, taip pat dar neaišku, kas čia galėtų vykti - ar bus reikalingas vienas, ar abu aukštai.

"Manytume, kad šis projektas galėtų būti įgyvendinamas privataus ir viešojo sektorių partnerystės principu. Tačiau būtina klausti verslininkų, ar jie įsivaizduoja, kam būtų galima tą pastatą pritaikyti. Informaciją pateiksime Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams, galbūt Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Norime, kad verslas įsitrauktų į diskusiją, kuriai numatytume ne itin ilgus terminus", - aiškino pašnekovė.

Pasak E. Mantulovos, tame pastate turėtų įsikurti piliavietės svarbos nemenkinantis verslas - jo veikla turėtų pritraukti turistų, lankytojų dėmesį. Savivaldybė mažiausiai įsivaizduoja jame maitinimo įstaigą.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pasakojo, kad yra lankęsis prie Helsinkio (Suomija) saloje esančioje Suomelinos tvirtovėje, kurioje yra beveik analogiškas statinys kaip Klaipėdoje. Pirmas aukštas iš akmenų ir netgi tokių trijų arkinių angų, turi raudonų plytų antstatą. Suomiai tą statinuką naudoja konferencijoms organizuoti - salės įrengtos pirmame aukšte, antrame yra įsikūrusi kažkokia administracija. Ar šis variantas tiktų ir Klaipėdai, L. Kavaliauskas abejoja, nes Savivaldybei nepavyksta išnuomoti jau po pylimu piliavietėje įrengtos konferencijų salės. Jeigu ateityje dar bus atkuriami piliavietės kuorai, paveldosaugininko manymu, muziejui ir jo administracijai vietos jau bus netgi per daug.

"Dėl to statinio piliavietėje mes nesame kategoriški ir esame pasiruošę derinti pateiktus pasiūlymus. Galbūt pritartume ir vienam, ir kitam variantui. Tiesa, 100 procentų taip tvirtinti negaliu, nes dabar yra tikslinamos įvairios mūsų paveldosauginių objektų vertingosios savybės. Manau, viskas priklausys nuo projektinių siūlymų ir norų", - sakė L. Kavaliauskas.